Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, aprķl 2007

Greinilega ekki sama hvort aš mašur er "bara" Jón...eša Jónķna Bjartmarz.. žegar kemur aš žvķ aš fį ķslenskan rķkisborgararétt....

Samkvęmt žvķ sem hér fer į eftir, skilji ég žetta allt rétt, žį held ég aš žeir sem sitji ķ žessari nefnd sem fjallar um žaš hvort eigi aš veita hinum eša žessum einstaklingi ķslenskan rķkisborgararétt aš fara aš leita sér aš nżrri vinnu! 

Aš konan hafi virkilega leyft sér aš halda svona bulli fram eins og hśn gerši žarna ķ vištalinu..ja ef aš vištal į aš kalla, en mér fannst Helgi Seljan vera ótrślega góšur aš missa ekki stjórn į skapinu..ég held aš ég hefši ekki getaš žaš ......

Lęt hér śrdrįtt śr Lög um ķslenskan rķkisborgararétt  en eftir žvķ sem segir hér žį er ekki séns aš nefndin hafi ekki vitaš tengslin į milli tiltekinnar stślku og Jónķnu....

[5. gr. a. Dómsmįlarįšherra er heimilt, aš fenginni umsögn lögreglustjóra į dvalarstaš umsękjanda og [Śtlendingastofnunar],1) aš veita ķslenskan rķkisborgararétt samkvęmt umsókn sem borin er fram af umsękjanda sjįlfum, eša forsjįrmönnum hans hafi hann ekki nįš 18 įra aldri, enda fullnęgi hann eftirgreindum skilyršum um bśsetu, hegšun og framfęrslu: 

A. Bśsetuskilyrši. 
1. Umsękjandi hafi įtt hér lögheimili ķ sjö įr; rķkisborgari ķ einhverju hinna Noršurlandanna žó einungis ķ fjögur įr.

2. Umsękjandi, sem er ķ hjśskap eša stašfestri samvist meš ķslenskum rķkisborgara, hafi įtt hér lögheimili ķ žrjś įr frį giftingu/stofnun stašfestrar samvistar, enda hafi hinn ķslenski maki haft ķslenskan rķkisborgararétt ekki skemur en fimm įr.

3. Umsękjandi, sem bżr ķ skrįšri sambśš meš ķslenskum rķkisborgara og bęši eru ógift, hafi įtt hér lögheimili ķ fimm įr frį skrįningu sambśšarinnar, enda hafi hinn ķslenski rķkisborgari haft rķkisborgararétt ekki skemur en fimm įr.

4. Umsękjandi, sem į ķslenskan rķkisborgara aš öšru foreldri, hafi įtt hér lögheimili ķ tvö įr, enda hafi hiš ķslenska foreldri haft rķkisborgararétt ekki skemur en fimm įr.

5. Umsękjandi, sem veriš hefur ķslenskur rķkisborgari, en hefur gerst erlendur rķkisborgari, hafi įtt hér lögheimili ķ eitt įr.

 6. Flóttamašur, sem fullnęgir skilgreiningu ķ alžjóšasamningi um stöšu flóttamanna sem geršur var 28. jślķ 1951, hafi įtt hér lögheimili sem slķkur ķ fimm įr.

7. Reglur žessar mišast viš lögheimili og samfellda dvöl hér į landi. Heimilt er aš vķkja frį žvķ skilyrši žótt dvöl umsękjanda hér hafi veriš rofin allt aš einu įri vegna tķmabundinnar atvinnu eša af óvišrįšanlegum įstęšum, svo sem vegna veikinda nįkomins ęttingja, en žó allt aš žremur įrum vegna nįms erlendis. Sį tķmi, sem umsękjandi hefur įtt hér lögheimili og dvöl, veršur žó aš vera aš minnsta kosti jafnlangur žeim tķma sem hann veršur samkvęmt įšurgreindum reglum aš uppfylla.

B. Önnur skilyrši. 
1.
Umsękjandi sé aš įliti tveggja valinkunnra manna starfhęfur og vel kynntur žar sem hann hefur dvalist.

2. Umsękjandi geti framfleytt sér hérlendis meš hlišsjón af žeim upplżsingum sem koma fram ķ umsókn og hafi ekki žegiš framfęrslustyrk frį sveitarfélagi sķšastlišin tvö įr.

3. Umsękjandi hafi ekki sętt varšhalds- eša fangelsisrefsingu eša eigi ólokiš mįli ķ refsivörslukerfinu žar sem hann er grunašur eša sakašur um refsiverša hįttsemi.


Afhverju eru stjórnmįlamenn meš styttri "vinnutķma" en skólabörn?

Mér finnst žaš vera lįgmark aš žeir sem landinu stjórna sitji jafn lengi į sķnu "skólabekk" og börnin okkar..
Žį ég viš aš alžingislok vęru į sama tķma og skólaslit barnanna okkar sem eru ķ grunnskóla.
Setning alžingis yrši žį lķka į sama tķma og skólar byrja ..sem er um 20 įgśst...

Jólafrķ alžingismanna yrši jafn stutt og barnanna og pįskafrķ lķka...hvaš hafa žeir lķka aš gera meš lengri tķma en börnin okkar?
Žetta liš sem situr į žingi er varla komiš ķ gang eftir žingsetningu žegar lišiš er aftur komiš ķ frķ..
Held aš nįmsįrangur barnanna okkar yrši enn verri en hann er ef aš sami hįtturinn vęri hafšur žar og er į alžingi..

Svo er žetta liš varla komiš ķ gang aftur eftir aš jólafrķs "fengitķmanum" er lokiš žegar kemur pįskafrķ..
Rétt komnir ķ gang aftur eftir paskafrķ, žegar aš žingi lżkur į žeim tķma sem mišast viš saušburšinn...
Ekki nema von aš sé veriš aš kżla hin og žess mįl ķ gegn sem ķ raun žyrfti /ętti aš eyša lengri tķma ķ aš skoša..

Svo ķ vor eru kosningar ..žannig aš žaš er engin hętta į öšru en aš komiš sé meš hin og žess hįlfkörušu gylliboš um breytt og betri kjör handa hinum almenna borgara, ellilķfeyrisžega,

öryrkjum og öšrum minnihlutahópum..


Žaš er alltaf sami söngurinn“fyrir hverjar kosningar, loforš/ frumvörp um žetta og hitt sem eigi aš taka gildi  "eftir " kosningar...aš vķsu eru nokkrar breytingar sem eiga aš taka gildi ķ mars... en žvķ ekki strax eftir įramót?

Svo er sį flokkur kosinn sem kom meš x frumvarp.. sem aš hann svķkur svo daginn eftir kosningar ..
ef aš hann nęr meirihluta... 

En žvķ mišur er poli"tķkin" versta lóšatķk sem um getur, migandi utan ķ allt og alla og ašal lóšarķs tķminn er į 4 įra fresti... og allir hundarnir elta tķkina ķ von um feitan drįtt..


Žvķ mišur erum viš ķslendingar ekki meš lengra minni en 4 įra žegar aš stjórnmįlum kemur .. sem sé bśin aš gleyma öllum loforšunum sem voru svikin eftir sķšustu kosningar, en eru aftur dregin

fram ķ dagsljósiš ķ nęstu kosningum..bara ķ nżjum bśning...

Žvķ mišur kaupum viš žaš flest..  Svei attan bara...
Agnż.
sem vill aš alžingismenn sitji jafn lengi į sķnum "skólabekk" og börnin okkar..


BUGL og Greiningarstöš rķkisins.

Ķ sambandi viš BUGL/barna og unglinga gešdeild Landspķtalans og Greiningar og rįšgjafastofnun rķkisins.
Ég skrifaši žetta s fer į eftir hér žann Jan 27 2004, 6:24
http://www.malefnin.com/ib/index.php?showtopic=3866
“Eg įkvaš aš setja žetta inn į bloggiš śtfrį umręšunum ķ kastljósi sem voru nśna ķ kvöld....
Listinn hefur sko stękkaš  sem er hjį BUGL en žaš er veriš aš vķsa öllum börnum og unglingum meš įtröskun žangaš nśna..
Žaš er ekki nóg aš byggja bįkn utan um börn.....žaš žarf aš
Greiningarstöš rķkisins er / var ętluš til žess aš frumgreina ( kanski ekki rétt oršaš ).
Į sjįlf son sem ég var meš žarna fyrir 15 įrum žannig aš ég tel mig žekkja žetta svona pķnu.

Lög um greiningar- og rįšgjafarstofnun rķkisins tóku gildi 13 mars 2003.

Lęt hér fylgja śrdrįtt śr žessum lögum en samkvęmt žeim skil ég ekki afhverju hlutirnir įttu ekki aš ganga svona fyrir sig ķ sambandi viš son minn ( og fleiri )sem ég skrifa hér į eftir.

III. KAFLI
Frumgreining.
3. gr.
Įšur en til tilvķsunar til Greiningar- og rįšgjafarstöšvar rķkisins kemur skal hafa fariš fram frumgreining skv. 17. og 18. gr. laga um mįlefni fatlašra, nr. 59/1992.

Frumgreining getur einkum fariš fram hjį eftirtöldum ašilum:
Barnadeildum sjśkrahśsa, sérfręšižjónustu grunnskóla, rįšgjafar- og sįlfręšižjónustu leikskóla, sérfręšingum svęšis skrifstofa, greiningarteymum heilbrigšisstofnana, Sjónstöš, Heyrnar- og talmeinastöš og żmsum öšrum sérfręšingum.

IV. KAFLI
Greiningar- og rįšgjafarstöš rķkisins.
4. gr.
Hlutverk Greiningar- og rįšgjafarstöšvar rķkisins er aš annast eftirfarandi:

1. Greiningu barna og ungmenna meš alvarlegar žroskaraskanir sem er vķsaš til athugunar aš lokinni frumgreiningu.

2. Rįšgjöf og fręšslu til einstaklingsins, foreldra eša annarra ašstandenda og žjónustu ašila varšandi višeigandi mešferš, žjįlfun og önnur śrręši sem žörf er į.

3. Tilvķsanir til annarra mešferšarašila og stofnana ķ žvķ skyni aš hlutašeigandi njóti žar žeirrar žjónustu sem žörf er į hverju sinni.

4. Langtķmaeftirfylgd vegna žeirra einstaklinga sem bśa viš óvenjuflóknar eša sjaldgęfar žroskaraskanir.

5. Faglega ašstoš og rįšgjöf til samstarfsašila, sbr. 3. mgr., t.d. varšandi:
a. uppbyggingu og starfrękslu greiningar- og rįšgjafaržjónustu,
b. menntun og žjįlfun starfsfólks,
c. sérhęfšan tękjabśnaš og ašgengi fatlašra,
d. kannanir į högum og žörfum fatlašra,
e. umsögn um žjónustu og vistun.

6. Öflun og mišlun žekkingar um fatlanir og alvarlegar žroskaraskanir, m.a. meš žvķ aš fylgjast meš nżjungum į alžjóšavettvangi.

7. Žróun, rannsókn og dreifingu į ašferšum og gögnum til greiningar į fötlunum og žroskaröskunum og į mismunandi mešferšarašferšum.

8. Fręšilegar rannsóknir į sviši įunninna og mešfęddra fatlana og žroskaraskana og žįtttöku ķ alžjóšastarfi, m.a. į sviši fįtķšra fatlana.

9. Fręšslu į sviši fatlana og žroskaraskana og śtgįfu fręšsluefnis.

Stofnunin žjónar fyrst og fremst žeim sem eru į aldrinum 0 -18 įra, sbr. 1. gr.
Stofnunin skal hafa samrįš viš ašra ašila um žjónustu, kennslu og rannsóknir į sviši fatlana og žroskaraskana, t.d. svęšisskrifstofur um mįlefni fatlašra, sveitarfélög sem tekiš hafa aš sér žjónustu viš fatlaša, félagsžjónustu sveitarfélaga, sérfręšižjónustu grunnskóla, rįšgjafar- og sįlfręšižjónustu leikskóla, heilbrigšisstofnanir, hįskólastofnanir, landlękni, stjórnarnefnd um mįlefni fatlašra, svęšisrįš mįlefna fatlašra og hagsmunasamtök fatlašra.


Sonur minn var fyrst sendur žarna inn "89  ( Greiningarstöš Rķkisins )og žį hafši fariš fram žaš sem kallast forgreining.
Hann var greindur mįlhamlašur og misžroska, en samt passaši hann heldur ekki fullkomlega inn į žessa greiningu, alltaf į einhverju svoköllušu grįu sviši.
Svo vil ég aš hann sé rannsakašur betur, fengin nżgreining ķ raun, žvķ hann var oršinn meira inn į einhverfulitrófiš žegar hér var komiš en įšur.
Tala ég um žetta viš žį sem höfšu meš hans mįl aš gera en žetta var haustiš "98 aš mig minnir.

Žį er męlst til žess aš ég lįta sękja um fyrir hann inn į BUGL en ég segi nei viš žvķ.
Segi aš hann eigi aš klįra žetta greiningardęmi inni į Greiningarstöš enda sé hśn ętluš til žess en ekki BUGL= barna og unglingagešdeild Landspķtalans.

Mįliš er aš hann hefur aldrei haft nein gešręn vandamįl eša veriš į neinum lyfjum žannig aš ég segi til hvers ętti aš senda hann žangaš.
Žį var mér sagt aš žaš vęri mikiš betra aš greina žar hvort hann vęri meš asperger syndrome.
Ég segi viš manneskjuna til hvers er greiningarstöš rķkisins ef aš žaš er ekki ķ hennar verkahring aš greina hann og ég segist vilja aš hann klįri dęmiš žar.

Žaš fyndnasta (sorglegasta) var aš į žessum tķma var alveg rosalega langur bišlisti inn į BUGL og alltaf eitthvaš um žaš ķ fréttum hvaš vantaši mikiš fjįrmagn žar inn vegna aukinna umsókna žarna inn.
Mikiš um žaš talaš aš žaš vęru svo margir unglingar og börn meš gešręnar fatlanir og vandamįl enda ekki nema von aš fólk héldi žaš, en žegar ég fór aš skoša mįliš nįnara, kom ķ ljós aš uppistašan af žessum bišlista voru einstaklingar sem įtti eftir aš frumgreina.

Ég gat ekki betur séš aš vęri veriš aš bśa til bišlista į fölskum forsendum til aš knżja į fjįrmagn til BUGL og sagši žaš viš minn višmęlanda og žaš varš fįtt um svör en viškomandi varš eldraušur ķ framan. 
( Žetta hér sem er skrifaš raušbrśnt  og į skį,  er višbót frį mér nśna. )
En eftir aš ég hafši sagt žetta žį undarlega nokk samžykkti lęknirinn aš hann fęri į Greiningarstöšina og žaš var allt ķ einu nóg aš fį gešlękni inn į greiningarstöšina og tala viš hann einu sinni...
En mįliš var aš žegar ég var aš rifja upp skżrslurnar um hann žį var aldrei neinn gešlęknir sem kom ....žannig... hvers vegna ķ andsk... įtti hann žį eiginlega aš vera trošiš inn į BUGL  er mér spurn?
Til aš stękka bišlistann į kostnaš annarra meš enn meiri žörf en hann eingöngu til aš nota börnin sem vopn til aš fį pening śr rķkiskassanum!!
Nśna eru žaš ekki einstaklingar sem eru meš eša taldir vera meš Asperger syndrome sem eru aš bśa til bišlistana inn į BUGL heldur börn og unglingar meš įtraskanir..
Fari ég meš rangt mįl žį  ętla ég aš reikna meš aš ég verši snarlega leišrétt...
En ég uppgötvaši žaš allavega aš žaš er sko enginn sem stendur ķ raun meš barninum /unglingnum žķnum nema žś sjįlfur !!!
Alls ekki žetta svo kallaša heilbrigšiskerfi okkar sem er sko algjörlega fyrir löngu sķšan komiš ķ kerfi og ķ rauninn fįrsjśkt..ja eša vęri bara ekki réttara aš segja "fjįr"sjśkt...
En mišaš viš allt góšęriš réttara  vęri aš kalla žaš "góš"ęšiš" sem rķkisstjórnin klifar sķnkt og heilagt į  aš sé nś bśiš aš vera alsrįšandi sķšustu 12 įr ef ekki meir..
žį er ég bara engan vegin aš skilja žaš aš alltaf fjölgar ķ hóp gešfatlašra, viš eigum heimsmet ķ Ritalin notkun, viš eigum Skandinavķu met ķ SSRI žunglyndislyfja įti......leišréttiš mig ef aš einhver  hefur nżjustu upplżsingar en žetta var myndin ķ įrs byrjun 2005..
Er ekki eitthvaš rangt viš žessa mynd af "góšęri " ef aš įstandiš er svona.??????

Ekki nóg meš žaš aš hefši ég ekki veriš svona frek aš heimta aš hann klįraši dęmiš į Greiningarstöšinni žį hefši hann ekki komist inn į BUGL fyrr en įri seinna en hann komst aš į Greiningarstöšinni ķ maķ "99.
Annaš sem  ég fékk aš vita fyrir fįum vikum aš enn er veriš aš senda fólk meš börn ķ frumgreiningu inn į BUGL og var mér sagt aš žaš vęri mjög löng biš.
 
Mišaš viš žann fjölda sem mér var sagt aš vęri į undan mķnum dreng ķ aš fara ķ samskonar greiningu og hann įtti aš fara.
Žaš var ekki bśiš aš greina žį einstaklinga žannig aš žaš var ķ raun ekki bśiš aš sjį hvar žarfir einstaklinganna vęru mestar.
En žaš var talaš um allan žann bišlista ķ fjölmišlum eins og aš žeir sem aš į honum voru,  vęru eingöngu einstaklingar meš alvarleg  gešręn vandamįl og miklar gešraskarnir.
Žaš er greinilega eitthvaš stórt aš.  En endilega lesiš vel žessi lög .
Bęti žessum upplżsingum um BUGL hér viš.

Göngudeild BUGL
Um deildina:
Göngudeild BUGL veitir börnum og unglingum 17 įra og yngri žjónustu viš gešheilbrigšisvanda.
Įriš 2002 bįrust deildinni 414 tilvķsanir, žar af 137 brįšamįl.
Starfsemi deildar er skipt ķ almennt teymi (a) og ofvirkniteymi (o). Bišlisti er eftir žjónustu göngudeildar en ef mįl žarfnast skjótrar skošunar og śrlausnar er žaš afgreitt sem brįšamįl.

Stašsetning:
Deildin er skrįš viš Dalbraut 12 en stendur ķ reynd viš Leirulęk. Ekiš er inn frį Laugalęk.

Mešferš į deildinni:
Į deildinni er stunduš einstaklings-, hóp- og fjölskyldumešferš. Alltaf er unniš meš allri fjölskyldunni. Mešferšartilboš eru fjölbreytt og snišin aš ešli vandans og žörfum skjólstęšinga. Į deildinni er unniš ķ žverfaglegu samstarfi.

Starfsfólk deildarinnar:
Į deildinni starfa hjśkrunarfręšingar, lęknar, sįlfręšingar, išjužjįlfar, félagsrįšgjafar og listmešferšarašili.
Verš aš segja aš mér finnst upplżsingarnar um starfsemi BUGL bęši litlar og ekki nógu greinagóšar en žaš er kanski bara mķn skošun. En hér hafiš žiš žaš sem ég fann.

Hér er linkur inn į upplżsingarnar, kanski finniš žiš eitthvaš meira śt śr žeim en ég gerši.

BUGL.
Kvešja Agnż.

Lżsi į aš reyna į börnum meš hegšunarraskanir.

post-6-1137979181by Thair Shaikh published: 09 januar 2006

Börnum sem eru meš nįms og hegšunar vandamįl į aš gefa lżsisbelgi ķ nżrri rannsókn sem byrjar ķ dag til aš rannsaka hvort taka žeirra bęti žeirra įstand.

Hópur 38 nemenda į aldrinum 10-16 įra ķ Eaton Hall Special School ķ Norwich munu fį bętiefniš daglega ķ 6 mįnuši.
Börnin ķ ķ sérskólanum eru haldin einkennum eins athyglisbrest (ADD), ofvirkni (ADHD), einhverfu, lesblindu og Asperger heilkenni.

Komiš hefur ķ ljós ķ fyrri rannsóknum aš Omega -3 fiskiolķa aušug af fitusżrum, hefur sżnt greinilega aš hśn hjįlpar heilanum aš senda skilaboš į milli frumna, sem bętir minni, hugarįstand og einbeitingu.
Sala žorskalżsis (cod-liver oil) bętiefnis, sem er rķkt af A,D og omega-3, hefur rokiš upp į sķšustu 2 vikum eftir aš skżrt var frį ķ įhrifamikilli l skżrslu ķ US aš inntaka D vitamins gęti minnkaš lķkur į aš fį krabbamein.
Rannsóknin gerš af Durham County Council mun einnig rannsaka hvort aš fiskiolķa (lżsi) geti minnkaš aukaverkanir af lyfjunum sem sum žessi börn eru nśna į.
http://news.independent.co.uk/uk/health_me...ticle337422.ece

Lyf eins og Ritalin sem er notaš til aš mešhöndla ADD og ADHD geta leitt til lystarleysis og svefnleysis.

Lianne Quantrill skipuleggjandi verkefnisins viš Eaton Hall Special School sagši:
“ Žaš eru nś žegar miklar sannanir sem sżna aš žaš sé til hagsbóta aš taka omega-3 fiskiolķu, sérstaklega fyrir einstaklinga meš hegšunar vandamįl sem gętu nś žegar įtt viš fitusżru skort aš strķša.
Ķ žessari prófun veršur skošaš ķ smįatrišum įhrifin sem verša į hóp barnanna meš séržarfir.
Rannsókn gerš į sķšasta įri af Durham County Council leiddi žaš ķ ljós, aš hegšun žeirra einstaklinga sem fengu samsetningu af omega -3 fiski olķu og omega-6 kvöldvorrósarolķu, batnaši verulega.
Sérfręšingar fylgdust meš 65 nemendum į žrem mišstöšum barnaašstošar ( childcare centers )sem var gefiš bętiefniš ķ 5 mįnuši.
Žżš. Agnż.

TÖLVULEIKJA FÓRNARLÖMB. Nżtt "syndrome" ..

Ętti kanski aš kalla žetta "tölvuleikja" syndrome.....
http://www.healthscout.com/printer/1/524215/main.html
Eftir Dennis Thompson HealthDay Reporter.
Föstudagur 6maķ 2005 (HealthDay News )

Tölvuleikir hafa aldrei veriš vinsęlli, įętlaš er aš 8 leikir vęru seldir į hverri sekśndu įriš 2004,
eftir žvķ sem aš sérfręšingar segja.
En viš aukinn įhuga į flash grafķk og takka žrżstingi žį vakna heilsufars įhyggjur.

Of mikil spilun getur orsakaš skaša ķ höndum og handleggjum vegna sķendurtekinna hreyfinga og aukiš įlag į augun, segja lęknar.
Žaš eru nokkur nöfn “Nintendo thumb “  žumall) eša “ Nintenditis” (bólga)sem vķsa oršiš ķ bólgnar sinar og vöšva , sem koma af of mikilli spilun.

En žaš er żmislegt sem spilarinn getur gert til aš koma ķ veg fyrir skaša og hafa lķka įnęgju af leiknum.
“ Žaš er jafn mikilvęgt fyrir börn aš višhafa varśšarrįšstafanir ķ aš spila tölvu leiki eins og žaš er fyrir žau aš hita upp og liška sig fyrir ķžróttaleiki” segir Willam W. Walsh, forseti Samtaka amerķskra handar mešferšarašila.
“ Žessar sķendurteknu hreyfingar įsamt žvķ aš spila tölvuleiki, getur leitt til framtķšar skaša, mišaš viš hversu langan tķma er spilaš ķ einu."

Meira $ 7, 3 biljóna virši af tölvuleikjum var selt įriš 2004, samkvęmt upplżsingum frį samtökum afžreyingar hugbśnašar.
Einn mest seldi leikur įrsins , Halo 2 fyrir Xbox, halaši inn $ 125miljónir, fyrstu dagana sem hann var seldur, meira en nokkur kvikmynd hefur nįš inn į frumsżningu.

Svona mikill įhugi gefur til kynna aš mikiš af fólki muni fį ašeins of mikiš af žvķ góša, segir Stacy Doyon, varaforseti Samtaka amerķskra handar mešferšarašila.Žó aš žaš séu engar tölfręšilegar upplżsingar til, žį segist Donyon oft sjį tilfelli meš vöšva įreynslu sem eru aš einhverju leyti orsakaš af tölvuleikjum.

“ Samstarfskona minn, segir aš sonur hennar kvarti undan aš hann verki ķ hendurnar eftir aš vera bśinn aš spila, en hann hęttir samt ekki” segir Doyon “ Og ég hef fulloršinn sjśkling sem vildi ekki višurkenna aš aš leikja spilun hans gęti veriš orsakavaldur ķ sįrsauka höndum og handleggjum”.

Leikirnir sem umręšir eru žeir sem spilašir eru ķ gegnum sjónvarp, sem krefst žess aš spilarinn noti tęki sem žeir žurfa aš halda į til aš stjórna ašgerum į skjįnum.
Microsoft Xbox, Sony Playstation 2 og Nintendo Game cube eru žau stjórntęki sem stjórna žeim leikjum sem umręšir.
Skašar vegna endurtekinna hreyfinga og augnįreynsla getur einnig orsakast viš žaš aš nota žaš nżjasta į markašinum eins og PlayStation Portable og Nintendo DS.
Ķ žessum kerfum er skjįrinn lķka ķ stjórntękinu og engin žörf į sjónvarpi.

Viš spilun žessarra leikja žarf fast grip , endurteknar högg hreyfingar į litlum tökkum og snöggra ślnlišshreyfinga, įsamt žvķ aš stjórna stżripinnanum, segir Walsh.
Of mikil tölvuleikja spilun getur orsakaš skaša eins “Nintendo žumal “ endurtekinn įreynslu įverki sem orsakar bólgu ķ grunni žumalsins.
Stöšugt įlag į sinar, taugar og lišbönd i höndum barna getur orsakaš langtķma skaša eins og lateral epicondylitis , einnig žekkt sem “tennis olnbogi” , sinaskeišabólga, belgbólga og carpal tunnel syndrome.

Til aš verjast įverkum žį stingur Doyon aš spilararnir taka oft hlé, hįlftķma til klukkutķma hlé.
Į mešan į hvķldinni stendur, žį ęttu žeir aš teygja bęši hendur og lķkama.
“ Ef aš žś ert bśinn kreista stjórntękiš, žį langar žig aš fetta fingurnar aftur į bak og ślnlišina upp” segir Doyon.

Teygjuęfingar sem męlt er meš aš gera į aš gera 8 sinnum og og halda hverri ķ 10 sec:
•Settu hendurnar saman og snśšu lófunum frį lķkamanum um leiš og žś teygir handleggina fram.
•Settu hendurnar og snśšu lófunum frį lķkamanum, en ķ žetta sinn žį teygir žś handlegginga upp fyrir höfušiš.
•Settu hendina rétt ofan viš olnbogann og žrżstu olnboganum varlega yfir bringuna ķ įttina aš öxl hins handleggsins.
•Lyftiš öšrum handleggnum yfir höfušiš og beygiš olnbogann, settu sķšan hina hendina ofan į beygšan olnbogann og žrżstu olboganum varlega lengraaftur.
•Teygšu handlegginn fram fyrir žig , gęttu žess aš olnboginn sé alveg beinn. Sķšan, meš lófana nišur, setur žś hina hendina ofan į og žrżstir hendinni nišur ķ įtt aš gólfi ( halda į móti žrżstingnum ).
•Sķšan snżršu lófanum upp og teygir hendina upp ķ įtt aš lķkamanum.
•Opnašu hendurnar og glenntu fingurnar ķ sundur eins mikiš og mögulegt er.
•Leikja įhugamenn ęttu lķka aš gera sér far um aš vera meš góša stöšu fyrir lķkamann segir Doyon, sitja ķ stól meš góšu baki og lįta fęturnar hvķla į gólfinu.

Fólk sem er aš nota lófa tölvur ętti aš sitja meš pśša ķ kjöltunni og hvķla handleggina į honum. Žetta veitir höndunum meiri stušning og hjįlpar til viš aš vera meš höfušiš ķ réttri stöšu, sem minnkar hęttu į įlagi į hįlsinn.
Ef staraš er of lengi ķ einu į tölvuskjį žį getur žaš lķka orsakaš įlag į augun, en žaš er lķka żmislegt sem getur hjįlpaš til aš koma ķ veg fyrir žetta.
Įlag į augun getur veriš pirringur ķ žeim, augnžurrkur, höfušverkur, verkir inni ķ augunum, ķ andlitsvöšvunum, mikiš blikk og aš pķra augun, erfišleikar meš aš fókusa og aukin viškvęmni
fyrir birtu (ljósi).

Eins og viš handarįverkum, er besta leišin til aš foršast augn įlag aš taka oft pįsur.
Spilararnir ęttu lķka aš sitja beint fyrir framan skjįinn, ekki sitja žannig aš žaš myndi horn į skjįinn segir Dr. Andrea Thau, ašstošar professor State University of New York College of Optometry (sjónglerjafręši )
” Žannig örvast bęši augun jafnt,” segir hśn.

Ef žś ert aš spila ķ gegnum sjónvarp, žį įttu aš sitja 2-3 m frį skjįnum.
Gęta žess lķka aš ekki sé glampi į skjįinn.
Thau ķtrekar aš spilarar ęttu aš lķta į ašra hluti ķ herberginu meš reglulegu millibili, žaš kemur ķ veg fyrir augnįlag meš žvķ aš lįta augun fókusa į ašra hluti og ķ annarri fjarlęgš.
“ Grunnreglan ķ sambandi viš allt sem krefst sjónręnnar śrvinnslu, žį veršur žś aš hafa fleiri en eina sjónręna fjarlęgš. “
Į 15 – 20 min fresti, lķttu žį af skjįnum og į eitthvaš sem er lengra ķ burtu.

Fleiri upplżsingar um augnįlag , skošašu žį hér Oklahoma State University
http://osu.okstate.edu/

Heimildir:
Sacy Doyon, ašstošar forseti American Society of Hand Therapist; Andrea Thau, ašstošar prófessor, State University of New York College of Optometry.
Žżš. Agnż.

PFOA: Hvaš er žaš og hvernig kemst žaš ķ blóš okkar? Margar leišir sem aš TEFLON getur skaša barniš žitt.

Perfluorooctanoic acid, or PFOA (stundum skilgreint sem “ C8 “) er gerfiefni sem finnst ekki  ķ nįttśrunni. post-6-1141722080

Fyrirtęki nota PFOA til aš bśa til  fluoropolymers (flśorfjölliša.)  Umvhverfis efnafręšingurinn Scott Marbury segir aš vörur mešhöndlašar meš bletta frįhrindandi Teflon, geti brotnaš nišur ķ PFOA aš loknu framleišsluferlinu. Fyrirtęki nota PFOA til aš bśa til flśorfjölliša sem eru notašir ķ neysluvörum eins og višlošunarfrķum eldunarįhöldum, hlutum sem anda og allra vešra fötum og bletta frįhrindandi efnum

 

Brodcast 20 mars 2005 

http://www.cbc.ca/consumers/market/files/health/teflon/pfoa.html 

 

MOORE: Teflon er allstašar    
       
Teflon sjįlft er ekki PFOA, en PFOA er notaš til aš framleiša Teflon.
PFOA fer śt ķ andrśmsloftiš og ķ vatn hjį fyrirtękjum sem framleiša Teflon.
En samkvęmt rannsókn geršri af Scott Mabury umhverfis efnafręšingi  hjį University of Toronto
žį geta neysluvörurnar einnig brotnaš nišur ķ PFOA aš loknu framleišsluferlinu. 
 
ERICA JOHNSON (markašsfréttaritari ):
Hvaš er žaš sem žś hefur uppgötvaš aš sé aš ske ķ umhverfi okkar?
 
SCOTT MABURY: Žaš sem viš höfum uppgötvaš er aš viš getum męlt ķ andrśmsloftinu fluorinated alcohols (flśorvķnandi) sem viš teljum aš sleppi frį hinum fjölbreyttu neytendavörum:
Teppum, vatnsvörn, bletta frįhrindun. Žessir flśorfjöllišar sem eru notašir til aš hśša teppiš, en sumt af afgangs efninu sleppur śt ķ andrśmsloftiš.

Viš getum męlt žaš um N-Amerika žvera og endilanga. Viš vitum aš žaš endist ķ andrśmsloftinu ķ um 20 daga, nęgilegur tķmi til berast til fjarlęgra staša, eins og til Noršurpólsins.

Viš vitum žaš aš žegar Móšir Nįttśra er aš reyna aš losa sig viš žetta mengunarvaldandi efni, žį umbreytir hśn fluorinated alcohol

(flśorbęttur vķnandi) i mikiš varanlegra efni sem hlešst upp og safnast fyrir į löngum tķma, kallaš perfluorinated carboxylic acids (flśor karboxylsżra ) eins og PFOA. 

JOHNSON: Hvaš gęti veriš aš ske ķ hśsinu mķnu? 

MABURY : Gas śtgufun frį žessum fluorotelomer alcohols.

Fluorinated alcohol sjįlft er gas śtgufunin frį neytenda vörunum.Žessar byrjunar rannsóknir benda til žess aš samsöfnunin sé meiri inni į heimilinu en utandyra. Žaš er ekki mikiš af sjįlfu PFOA ķ vörunni, en forveri žess er žar. Og ég tel aš žaš hafi verišokkar framlagi sem aš žessi tenging fannst .

Žaš er ekki PFOA sem er į feršalagi um heiminn, heldur forveri žess.

Ferša”skrifstofan” er fluorinated alcohol – žaš er žaš sem er nęgilega rokgjarnt,  meš nęgan uppgufunar žrżsting, žaš losnar śt ķ umhverfiš, feršast langar leišir ķ andrśmsloftinu įšur žaš umbreytist ķ PFOA og  hlešst eftir žaš į įhrifarķkan hįtt upp fęšukešjuna. 

 
Varanleg umhverfisįhrif. 

PFOA hefur veriš notaš sķšan snemma į 5 įratugnum viš framleišslu į višlošunarfrķum eldunarįhöldum, regnžéttum fatnaši og hundrušum annarra hluta framleitt undir žessum algengu heimilshald merkjum, eins og Teflon, Gore – Tex, Scotchguard Stainmaster.

TimothyKropp, eiturefnafręšingur hjį Environmental Working Group watchdog organization, (Umhverfis vinnueftirlitssamtökin) segir aš stóra vandamįliš sé stöšugleiki PFOA“s .

 

 

PFOA er mjög žaulsętiš ķ umhverfinu.

Žaš hefur fundist ķ litlu magni ķ blóš fólks viša um heim.  PCB“s eyšist reyndar ķ umhverfinu, žó žaš gerist hęgt, en PFOA gerir ekki.
Žannig aš ef žś skošar samanburšinn žį getur žś séš hvaša tegund af efnum viš erum aš tala um og afhverju viš höfum įhyggjur.   Įhrif  PFOA  į heilsu okkar ķ  dag eru engin žekkt įhrif frį efninu į heilsu fólks orsakaš af PFOA, en efniš hefur sżnt aš hafa įhrif į andlegan žroska og önnur óhagstęš heilsuįhrif  hjį tilraunadżrum. 
 
 
EPA er ķ augnablikinu aš gera įhęttumat į PFOA

Perfluorooctanoic Acid Human Health Risk Assessment 

EPA segir aš į žessari stundu sé ekki įstęša fyrir fólk aš hętta aš nota žessa hluti en žar sem mikiš er af ósvörušum spurningum um PFOA, žį er stofnunin aš fį utanaškomandi sérfręšinga til aš gera įhęttumat į PFOA.

 

Timoty Kropp og Environmental Working Group watchdog organization telja aš žaš sé samband į milli PFOA og  heilsu almennings:  

" Ķ dżrum orskar žetta krabbamein, žaš orsakar lifrar - og brjóstakrabbamein.

Žaš orskar ęxli ķ brisi, einnig ęxli ķ eistum." 
“Viš höfum traustar vķsindalegar sannanir fyrir žvķ aš žetta sé aš valda skaša į heilsu fólks “, bętir hann viš.
Og margir af žeim hafa ekki enn veriš rannsakašir . Žś getur ekki sagt aš žetta hafi ekki veriš sżnt fram į, žegar žś hefur aldrei skošaš mįliš.”

DuPont svarar žvķ žannig aš viš höfum fullt af efnum ķ lķkamanum frį öšrum uppsprettum. “ žaš hafa engar rannsóknir į fólki sżnt fram į aš žaš séu vandkvęši vegna įhrifa žess,”segir Jennifer Hooper, forstjóri öryggis, heilsu og umhverfisismįla hjį DuPont Canada. 

ERICA JOHNSON (markašs fréttastjóri ):

Gagnrżnendur myndu segja aš žaš séu engar rannsóknir sem sżni fram į alvarleg heilsu įhrif, vegna žess aš DuPont hafi ekki gert žęr.

Žś hefur ekki skošaš til aš sjį hvort aš PFOA sé leišandi orsakavaldur ķ aukningu į vissum tegundum krabbameins eša fęšingargöllum hjį börnum.
JENNIFER HOOPER (DupPont Canada)

Ja viš höfum skošaš heilsuįhrif, heilsu rannsóknir į starfsmönnum okkar. 

JOHNSON: En ekki skošaš žessa žętti? 

HOOPER: Og aftur, ég get ekki tjįš mig um žessarra prófanir, žar sem ég er ekki farsóttarfręšingur.

 

Fyrirtęki sem framleiša PFOA.

Samkvęmt EPA, dró 3M Company sem framleiddi PFOA ķ USA śr framleišslu efnisins įriš 2000.
Eins og er žį er DuPont eini framleišandi PFOA ķ USA.

(žó aš önnur fyrirtęki geti veriš aš framleiša PFOA annarsstašar ķ heiminum.)

 

Meiri upplżsingar hér 
Last Updated Thu, 17 Apr 2003 10:24:51
Chemical used in Teflon linked to birth defects: EPA http://www.cbc.ca/stories/2003/04/17/Consumers/nonstick_030417
 

Non-stick chemical could be health hazard: environmental group 

https://template.cbc.ca/stories/2003/04/01/Consumers/nonstick_030401

http://alvaran.com/forum/index.php?showtopic=2540

 

Margar leišir sem aš TEFLON getur skaša barniš žitt.

PFOA (Perfluorooctanoic Acid eša flśorfjölliša ) lķka žekkt sem  C 8,er lykilefniš sem er notaš til aš framleiša Teflon og hśšina sem notuš er ķ öskjur og ašrar umbśšir sem hrinda frį sér .

Undanfarandi uppgötvanir ķ rannsókn geršri viš Johns Hopkins Bloomberg School of Public Health hafa tengt žetta efni viš lęgri fęšingaržyngd hjį börnum.

Ķ rannsókninni var safnaš blóši frį 300 nżfęddum börnum og blóš žeirra skošaš meš tilliti til żmisskonar flśorbętta efna ķ tilliti til fęšingaržyngdar žeirra, ummįls höfušs og annarra  žroskamerkja.

95% amerķkana, žar į mešal börn, eru meš PFOA ķ blóšinu..

PFOA er skilgreint ” lķklegur krabbameinsvaldur” og nżlegar rannsóknir į tilraunażrum į rannsókanrstofum sżna aš žaš hafi alvarlegar afleišingar į tilraunadżrin.

Samt sem įšur er žaš ekki enn skrįš sem slķkt ķ umhverfisrįšuneytinu. (USA)

ŽŻŠANDI AGNŻ.

 

Early Findings Link Key Teflon Chemical to Lower Birth Weight

ABC News February 23, 2007
 
UPPFĘRT 30 APRIL 2017.
Žar sem aš viršist vera bśiš aš gera ansi margar af slóšunum/linkunum óvirka sem ég hafši meš greininni ķ upphafi-žį set ég nżjar slóšir hér sem koma inn į žaš sama.

Are Your Pots And Pans Poisoning You?

 
THE HISTORY OF TEFLON.

Dirty Dozen Endocrine Disruptors


FYRIR HVERN ERTU AŠ LIFA LĶFINU ŽĶNU?

Mešvirkni: skilningur, mešvitund, heilun. 
FYRIR HVERN ERTU AŠ LIFA LĶFINU ŽĶNU?
chakra4

“Ef ég er ég af žvķ aš ég er ég,  og žś ert žś af žvķ aš žś ert žś,žį er ég og žś ert. En ef ég er ég af žvķ aš žś ert žś,og žś ert žś af žvķ aš ég er ég,žį er ég ekki og žś ert ekki.”  (1) 

Žetta litla ljóš lżsir einstaklega vel kjarnanum ķ mešvirkni. 

Žaš mun hafa veriš H.D. Thoreau sem fullyrti aš: “flestir menn upplifa lķfiš ķ žögulli örvęntingu”.

Žvķ mišur žį tel ég žetta vera rétt! Žessi žögla örvęnting hefur veriš nefnd mešvirkni.

Og žaš eru ekki ašeins manneskjur sem žjįst vegna mešvirkni, heldur mį segja aš skólar, fyrirtęki, stjórnvöld, ķ raun öll vestręn samfélög séu meš mešvirkan kjarna.

Žessi stašreynd vekur hjį mér bęši depurš og ótta! 

Einkennin

Mešvirkni getur eyšilagt lķf žitt į tvo vegu. Annars vegar meš žvķ aš skemma fyrir sambandinu viš sjįlfa žig; hins vegar meš žvķ aš skemma sambönd žķn viš ašra. (2) 
Greina mį helstu einkenni žess aš mešvirkni trufli sambandiš viš sjįlfiš žegar erfitt er aš:1.      finna fyrir ešlilegu sjįlfstrausti2.      tjį raunveruleika žinn3.      setja öšrum skżr mörk4.      uppfylla žarfir žķnar og langanir sem fulloršin manneskja5.      tjį raunveruleika žinn į jafnan og skynsaman hįtt. 
 
Helstu einkenni žess aš mešvirkni skaši sambönd žķn viš ašra birtast ķ:
1.     stjórnun og rįšrķki
2.      biturleika
3.      skašašri andlegri vitund
4.      veruleikaflótta
5.      erfišleikum ķ nįnum samböndum. 
 

Lķf ķ mešvirkni

Aš vera mešvirkur er mjög sįrsaukafullt. Einn sįrsaukafyllsti žįtturinn ķ mešvirku lķfi er sś skynjun aš žaš er eitthvaš mikiš aš žér og aš sama hvaš žś gerir, žį ertu aldrei nógu góš. Žannig birtist hin žögla skömm mešvirkninnar žar sem flestir mešvirkir einstaklingar kunna ekki vel viš sjįlfa sig. Žaš gęti einmitt veriš įstęša žess hve margt mešvirkt fólk žjįist af lįgstemmdri og langvarandi depurš. Mešvirkir eiga einnig erfitt meš aš trśa žvķ aš einhver žarfnast žeirra. Mjög oft finnst žeim žeir vera utanveltu ķ samskiptum.  Įšur fyrr trśši ég žvķ aš žeir sem vildu mig ekki hlytu aš sjį mig ķ skżru ljósi, į mešan aš žeir sem vildu vera ķ nįlęgš viš mig vęru alvarlega gallašir, lķkt og ég sjįlf. Hvaš annaš gat skżrt įsókn žeirra ķ aš tengjast mér? Afleišingarnar uršu žęr aš ég hafnaši žeim sem vildu mig og einblķndi į žį sem höfšu engan įhuga į mér, ķ örvęntingu aš fį žį til aš lķka viš mig og verša sķfellt hafnaš. Žessu fylgdi mikil eymd og kvöl. Jafn żkt og žaš viršist, žį er žetta dęmigerš lżsing į mešvirkri hugsun og hegšun.   

Žaš er ķ ešli mešvirkninnar aš vita ekki Hver-mašur-er.

Ég vissi ekki lengst af Hver-ég-var.

Žessi hluti mešvirkninnar vekur hjį mér samśš gagnvart öllu mešvirku fólki, žvķ hvernig getur lķfiš veriš annaš en tómt žegar žś ert Ekki?

Ķ dag veit ég til allrar hamingju Hver-ég-er: komin er fullvissa, žekking į sjįlfri mér sem sérstęšri persónu.  

Žegar žś hefur ekki sterka tengingu viš sjįlfiš, veršur žś endurspeglun į žvķ sem annaš fólk hugsar, vonar, óskar og vęntir af žér. Žś munt žį reyna aš stjórna įliti, vonum, óskum og vęntingum žeirra til žķn, til aš tryggja aš žér lķki žaš sem veriš er aš endurspegla til žķn, sem žś tślkar sķšan sem sannleika um žig.

“Ef žér lķkar vel viš mig, žį get ég veriš sįtt viš sjįlfa mig”.

Jafnvel žótt aš endurspeglunin sé ekki žaš sem žś vonašist eftir, žį eignar žś žér hana sem sannleika um žig: “gešjast henni ekki aš žvķ sem ég er aš gera? Žį er örugglega eitthvaš aš mér!” 
 
Mešvirkir einstaklingar eiga mjög erfitt meš aš slappa af ķ félagsskap annarra:
Žś ert of upptekin viš aš skynja hvaš ašrir eru aš hugsa og fylgjast meš hegšun žeirra og lķšan svo žś getir ašlagaš žig samkvęmt žvķ og žannig, meš žvķ aš aga sjįlfa žig, tekst žér aš hafa įhrif į aš ašrir endurspegla til žķn žvķ sem žér lķkar og žarfnast. 
 
Mešvirkt fólk eru snillingar ķ aš glešja ašra og eiga erfitt meš aš segja nei. 
Žeim finnst žeir įbyrgir fyrir aš halda öllum įnęgšum. Žaš er, öllum öšrum en žeim sjįlfum.  
Mešvirkir fókusa į ašra en ekki sjįlfa sig. Žeir eiga erfitt meš aš taka įbyrgš į eigin lķfi og hamingju – žeir geta žaš ekki vegna žess aš žeir eru mešvirkir!
Og meš žvķ aš axla ekki įbyrgš į sjįlfum sér, verša atburšir og annaš fólk örlagavaldar ķ mešvirku lķfi. Žannig verša mešvirkir aš fórnarlömbum lķfsins. Algengt er aš mešvirkt fólk sé einnig mjög viškvęmt.
Skortur į skżrum mörkum žżšir aš mašur tślkar öll samskipti mjög persónulega.
Og žvķ fylgir oftar en ekki sįrsauki. 
 

Brestir ķ mešvirkum persónuleika

Fullkomnunarįrįtta, fókus į aš glešja ašra, valdatogstreita, žol gegn ofbeldi, višheldur vonlausum samböndum, heldur stigatöflu um hver gerši hvaš, tjįir ekki eigin sannleika, óraunhęf skuldbinding, įbyrgšarleysi, fyrirgefur ekki mistök, hefnir sķn, afbrżšissemi…..(3) 
Žrķr meginbrestir ķ persónuleika mešvirkra einstaklinga lżsa sér ķ veruleikaflótta, afneitun og sjįlfsblekkingu.
 Veruleikaflótti kemur ķ veg fyrir aš mašur višurkenni hve erfišar eša ljótar ašstęšur eru ķ lķfi manns. Afneitun žżšir aš mašur sér greinilega vandamįl annarra en įttar sig ekki į aš žessi sömu vandamįl eru manns eigin.
Og sjįlfsblekkingu notar mašur til žess aš halda ķ einhvern sannleika žrįtt fyrir aš öll sönnunargögn bendi til hins gagnstęša.(4)
Mešvirknibati felur ķ sér aš greina sannleikann.
Leišbeiningar ķ bókum Byron Katie eru mjög gagnlegar ķ višleitninni til aš brjótast ķ gegnum afneitun og sjįlfsblekkingu. (5)
  

Skżr samskiptamörk

Samskiptamörk hjįlpa viš aš skilgreina skynjun okkar į žvķ sem er ég og žvķ sem er ekki-ég og kennir okkur einnig aš viš berum įbyrgš į eigin įkvöršunum en ekki annarra. (6) Žar sem mešvirkni felur ķ sér aš öll athygli manns beinist śt į viš til annarra, brenglast skynjunin į hvar ég enda og žś byrjar
. 

Til aš ašstoša nemendur mķna og žį sem til mķn leita, hef ég kynnt žeim hugtakiš “minn verkahringur/žinn verkahringur/verkahringur Gušs.” (7)

Minn verkahringur er raunveruleiki minn: hvaš ég hugsa og óska mér, hvernig mér lķšur, hegšun mķn og valkostir. Žinn verkahringur eru žķnar hugsanir og langanir, lķšan, hegšun og val. Og undir verkahring Gušs fellur allt annaš.

“Hann ętti ekki aš tala svona!”

Ķ hvaša verkahring ertu nśna?

Hans!

Žaš kemur žér ekkert viš hvaš hann segir eša gerir. Žegar žaš kemst upp ķ vana aš spyrja sjįlfa žig ķ hvaša verkahring žś ert, įttu eftir aš hlęja oft aš sjįlfri žér!

 

 Einn žįtttakandinn į nįmskeiši nżlega sagši mér aš kęrasti hennar (sem var ekki meš į mešvirkninįmskeišinu) vęri vanur aš spyrja aš įliti hennar og fį leyfi įšur en hann gerši nokkurn skapašan hlut. Višbrögš hennar byggšu į hugtakinu “verkahringur minn/žinn/Gušs” žar sem hśn svaraši: “Žaš sem žś gerir er ekki mitt mįl. Žś ert fulloršinn mašur og žaš sem žś gerir er žitt mįl.” Žegar ég hugsa um žetta mjög svo ómešvirka tilsvar, įtta ég mig į hvaš žau eiga eftir aš hafa jįkvęš langtķmaįhrif į žeirra samband. Hśn sżnir honum viršingu og meš žvķ aš virša hann, žį eflist sjįlfstraust hans. Og žegar honum er gefiš frelsi til aš eigna sér eigin raunveruleika, žį nęr biturleikinn ekki aš eitra sambandiš, sem annars hefši fylgt įframhaldandi drottnun hennar yfir honum og hans lķfi. 
 

Barnęskan

Mešvirkni į rętur sķnar ķ barnęskunni og žvķ aš alast upp ķ óvirkri fjölskyldu. Arfleifš žess aš alast upp innan óvirkrar fjölskyldu er mešvirkni. Innsti kjarni mešvirkninnar er skömmin, sem segir: “Ég er gölluš sem manneskja.” (8) 

Skammarkjarninn myndast žegar barn upplifir aš vera yfirgefiš vegna misnotkunar af einhverju tagi eša vanrękslu, sem er ķ sumum tilfellum mjög augljós og önnur erfišari aš įtta sig į.

Eitt slķkt dęmi um afar ógreinilega skynjun um aš vera yfirgefin, sem žó hafši djśpstęšar afleišingar, upplifši ég sjįlf ķ ęsku: Žegar foreldri er ekki višstaddur ķ eigin lķkama eša huga.

Móšir mķn var įkafur lesandi įstarsagna.

Ég man žęr yfiržyrmandi tilfinningar um aš vera yfirgefin, örvęntingarfull og gripin vonleysi žegar ég įttaši mig į žvķ aš móšir mķn vildi mig ekki, hśn vildi gleyma sjįlfri sér ķ įstarsögulestrinum.

 

Skilabošin hennar til mķn voru:

“Mér finnst žś ekki žess virši aš vera meš žér og tengjast žér.” 

 Sem barn var tślkun mķn sś, aš žaš hlyti eitthvaš aš vera aš mér, annars hefši hśn viljaš vera meš mér.

Į jafn óįžreifanlegan hįtt veršur skömmin til įsamt brotnu sjįlfstrausti. Žegar skömmin og lįga sjįlfsmatiš er til stašar, fara öll hin einkenni mešvirkni aš žróast.  

(Ég legg mikla įherslu į žaš viš foreldrana sem sękja mešvirkninįmskeišin mķn aš žeir gęti žess aš vera fullmešvituš ķ lķkama sķnum til aš skapa börnum sķnum tilfinningu fyrir öryggi og kęrleika.

Įrangurinn lętur ekki į sér standa, žvķ foreldrarnir sjį skjótar og undraveršar breytingar į börnum sķnum.

Ein móšir fimm įra stślku sagši frį meirihįttar breytingu: 

Stślkan hafši alltaf brostiš ķ grįt žegar hśn var sett į leikskólann.

Engu breytti žótt reynt vęri aš tala hana til eša hugga.

En žegar móširin einbeitti sér aš žvķ aš vera mešvituš ķ lķkama sķnum ķ nęrveru dóttur sinnar, hętti hśn aš mótmęla leikskólaferšunum og varš brįtt mjög viljug aš fara.) 
 

Rótarorkustöšin

Vķša ķ samfélagi okkar og menningu er hęgt aš sjį afleišingar ójafnvęgis ķ rótarstöš. (9) Aš hluta til er žetta vegna žeirrar mešferšar sem ungabörnum er bošiš upp į (tekin frį męšrum sķnum og lįtin vera į vöggustofum, engin brjóstagjöf, of ung lįtin sofa ein ķ eigin herbergjum).

En ašalįstęšan er sś aš samfélag okkar er aš stórum hluta til byggt upp af óvirkum fjölskyldum, og óvirkir foreldrar yfirgefa börn sķn; heimurinn veršur ótryggur og óžęgilegur og viš viljum ekki dvelja ķ honum.

Og til aš geta veriš fullkomlega tengdur viš rótarstöšina, įsamt žvķ aš vera mešvitašur ķ eigin lķkama, žį žyrfti mašur aš finna fyrir öllum tilfinningaskalanum, sem er eitthvaš sem mešvirkir einstaklingar vildu helst komast hjį. 
 
Fyrsta orkustöšin einblķnir į hvaš er:

Hvaš er raunverulegt? Žegar lķfiš reynist of óžęgilegt og ótryggt, žį foršum viš okkur. Viš žróum meš okkur varnarvišbrögš eins og veruleikaflótta, afneitun og sjįlfsblekkingu til aš foršast raunveruleikann. Žetta er nišurbrot į rótarstöš. Byron Katie bendir į aš nęstum allar okkar žjįningar eru vegna tregšu okkar til aš sętta okkur viš raunveruleikann. (10)

Ég hef uppgötvaš sannleika žessara orša. Žegar ég hętti aš berjast gegn raunveruleikanum og tengdi mig nišur ķ rótarstöšina, žaš er, varš aš fullu mešvituš ķ eigin lķkama og sętti mig viš raunveruleikann eins og hann blasti viš….žaš er oft sįrt, en žį er žjįningunum lokiš og ég eflist ķ von um aš geta skapaš mér öšruvķsi raunveruleika.  
Rótarstöšin tengist einnig réttinum til aš vera, aš vera mašur sjįlfur, sem er eitthvaš sem žér leyfšist ekki ķ uppeldinu meš óvirku fjölskyldunni. Mjög margir hafa sagt mér aš žeim finnst žeir žurfa aš afsaka tilveru sķna, aš žeir taki plįss, aš žeir andi.
Žegar žś hefur endurreist rétt žinn til aš vera, žį reynist žér mun aušveldara aš taka fulla įbyrgš į eigin lķfi – vegna žess aš žś hefur eignaš žér žann rétt aš eiga lķf
. 
Heilbrigš rótarstöš gefur žér öfluga og jįkvęša lķfsorku.
Og orkusviš žitt veršur sterkara. Sį innri tómleiki, sem svo margir mešvirkir tala um, tel aš eigi rętur sķnar aš rekja til ótengdrar rótarstöšvar og veikbyggšs orkusvišs. Veikt orkusviš sem er eins og gatasigti, skapar hęttuna į žvķ aš žś takir inn į žig annarra manna mįl. Ég gerši mér grein fyrir žvķ fyrir nokkrum įrum sķšan, aš ég žyrfti aš fylla eigiš orkusviš meš sjįlfri mér en ekki öšru fólki.  Ķ upphafi mešvirknibatans upplifši ég sjįlfa mig setja hreinlega hluti af sjįlfri mér inn ķ annaš fólk (til žess aš geta nįš yfirhöndinni į višbrögšum žeirra gagnvart mér – eins og ég las śt śr lķkamsstellingum žeirra og oršum). Žar sem ég var ķ hóp meš tuttugu manneskjum, žį žżddi žetta aš ég hafši skipt mér upp ķ tuttugu hluti – og įtti nęstum ekkert eftir fyrir sjįlfa mig aš upplifa hver ég var!Heilbrigt orkusviš gerir žér kleift aš setja skżr mörk. Žegar žś ert heill og fyllir sjįlfur allt žitt orkusviš, veršur mun aušveldara aš skynja žitt ęšra Sjįlf og halda athyglinni į eigin mįl.  Heilun į rótarstöš er afar mikilvęgur žįttur ķ mešvirknibatanum. Žś veist aš žś ert aš nį bata žegar žś ferš aš skynja aš žś ert ekki staddur ķ eigin lķkama og meš jaršbindingu og žér lķkar žaš ekki.  

Tilfinningaorkustöšin

Önnur orkustöšin tengist tilfinningasvišinu. Reišur, sorgmęddur, glašur eša hręddur:
hvaša tilfinningar hręrast meš žér? Einn ašalžįttur mešvirkninnar er tilfinningaleg hefting og afturhald. Heilun mešvirkni krefst tilfinningalegrar mešvitundar. Žaš žżšir ekki aš žś žarft alltaf aš geta nefnt žęr tilfinningar sem koma upp eša vita af hverju žér lķšur svona. Tilfinningaleg mešvitund žżšir aš žś veist aš žś hefur tilfinningar og aš žś finnur fyrir žeim. Tilfinningaleg mešvitund samsvarar tilfinningalegri greind. Rannsóknir sżna aš tilfinningalega greind fólk eru hamingjusamari og lifa ķ fullri sįtt. (11) 
 

Pia Mellody lżsir fjórum mismunandi tilfinningaveruleika. (12)

  • Ešlilegar fulloršins tilfinningar: Skynjašar ķ réttu hlutfalli viš žaš sem ölli žeim.
  • Samhygš: Aš skynja hvernig öšrum lķšur og stundum aš eigna sér sömu tilfinningar.
  • Ef žér lķšur eins og žś sért aš bilast og veist ekki af hverju žér lķšur žannig,
  • žį er lķklegast aš žś hafir tekiš inn į žig tilfinningar annarra ķ kringum žig.
  • Frosnar tilfinningar og žęr sem eiga upphaf sitt ķ ęsku:
  • Ķ bįšum tilfellum birtast žessar tilfinningar sem öfgafull višbrögš viš ašstęšum sem snerta žessar tilfinningar į einhvern hįtt.
  • Žęr hafa yfiržyrmandi įhrif og geta fengiš žig til aš bregšast viš į barnalegan, viškvęman, lamašan og sturlašan hįtt.
 Meš žvķ aš lęra aš žekkja hvaša tilfinningar hręrast meš žér, muntu nį aš mešhöndla tilfinningaveruleika žinn mun betur – žś hęttir aš vera fórnarlamb tilfinningasveiflna.  
Mešvirkni bati žżšir aš mašur skapar sér skżr mörk sem koma ķ veg fyrir aš tilfinningar annarra verši manns eigin, įsamt žvķ aš heilun į sér staš gagnvart öllum žeim frosnu tilfinningum sem mašur hefur buršast meš frį barnęsku. Žś heilar žessar frosnu tilfinningar meš žvķ aš leyfa žeim aš koma upp į yfirboršiš og žannig sleppa žeim. Meš öšrum oršum: Meš žvķ aš finna fyrir žeim! 
Mešvirkir einstaklingar eru snillingar ķ aš foršast sumar eša allar tilfinningar sķnar, sem fer eftir žvķ hvort eša hvaša tilfinningar voru višurkenndar į ęskuheimilinu.  
 

Hinar orkustöšvarnar

Ég hef fjallaš hér um rótar- og tilfinningaorkustöšvarnar sem eru žęr orkustöšvar žar sem heilun og bati į mešvirkni hefst, en aš sjįlfsögšu hefur mešvirknin įhrif į allar orkustöšvarnar sem einnig žarf aš heila. Nįkvęm umfjöllun um hverja orkustöš myndi fylla heila grein. Žvķ lęt ég fylgja stutta lżsingu į hinum fimm orkustöšvunum: solar plexus tengist skżrri hugsun og hvatningu, hjartastöšin kęrleikanum og heilbrigšum samböndum, hįlsstöšin hefur įhrif į tjįningu eigin veruleika, žrišja augaš sér hvaš er og tengist mannśšinni og efsta orkustöšin virkjar andlegu hliš mannsins.  
 

Hugmyndafręšileg umskipti

Hugmyndafręši manneskjunnar lżsir žvķ hvernig hśn “sér” heiminn, žaš er, hvernig viš skynjum og skilgreinum heiminn ķ kringum okkur. Hugmyndafręšin, eša sś ķmynd sem viš höfum af lķfinu hefur įhrif į hegšun okkar og hugsanir, tilfinningar, žrįr og višhorf. Ķ staš žess aš reyna aš breyta hegšuninni, hugsun, tilfinningum, žrįm og višhorfum, sem mun einungis duga til skamms tķma, žį žurfum viš aš komast aš rótinni, sem er aš finna ķ žeirri hugmyndafręši sem lķf okkar byggist į. Žegar hugmyndafręšin tekur breytingum, žį breytist skynjun okkar, skilningur og mat į umheiminum.  Og sś uppstokkun sem veršur į hegšun okkar, hugsun, tilfinningum og višhorfum, er umbreyting sem varir aš eilķfu. (13) 
Mešvirknibati krefst, og er byltingakennd breyting į hugmyndafręši.
Eins og einn žįtttakandi į mešvirkninįmskeiši nżlega sagši mér:
“Lķf mitt hefur gjörbreyst. Ég lķt ekki einu sinni sömu augum į hlutina!” 
 
Heilun og bati
Heilun og bati į mešvirkni žżšir aš mašur veršur aš vera tilbśinn aš sjį raunveruleikann: allan sannleikann um hvaš geršist ķ barnęskunni og allan sannleikann um lķf manns eins og žaš er ķ dag.
 Fyrsta skrefiš er aš višurkenna afneitunina sem hefur umlukiš mešvirki žķna.
Nęst veršur žś aš sjį nįkvęmlega hvernig mešvirknin hefur skašaš lķf žitt nśna og žeirra sem nęr žér standa.
Ķ žrišja lagi žarftu aš fara ķ gegnum sįrsaukaferliš: Mešvirkir eru uppfullir af aftengdum tilfinningum sįrsauka, reiši og ótta frį ęskuįrunum. Žęr žurfa aš fį aš flęša og takinu sleppt af žeim. Og žetta, aš sleppa takinu į gömlum tilfinningum (getum kallaš žaš tilfinningalega afeitrun), įsamt žvķ aš žekkja hvernig mešvirkni skemmir lķf žitt ķ dag, er lykillinn aš žvķ aš geta tekiš öšruvķsi og betri įkvaršanir fyrir sjįlfa žig og lķf žitt. 

Ég held nįmskeiš fyrir mešvirka og hef séš ótrśleg dęmi um gjörbreytingu į lķfum fólks og žaš į mjög skömmum tķma. Ég hef séš sanna umbreytingu į hugmyndafręši. Ég hef séš fólk anda léttar žegar žaš uppgötvar aš žaš er ekki sturlaš, ašeins mešvirkt og aš žaš sé mögulegt aš hętta aš lifa ķ žögulli örvęntingu. Ég hef séš fólk upplifa eigin kraft og eigna sér réttinn til žess aš lifa lķfi sķnu fyrir sjįlft sig. Ég hef séš ašila setja skżr mörk og finna žį aflausn sem žaš gefur žeim.

Ég hef séš einstaklinga byrja aš nota oršiš NEI!

 

Lķf žitt er fyrir žig aš lifa žvķ:
Hvernig viltu lifa žvķ?  Tilvitnanir1. Bradshaw J On the family. Health Communications, Inc.. 19882.         Mellody P et Al. Facing codependence. Harper & Row. 19893.  Mellody P et Al. Breaking free: A codependence workbook. Harper & Row. 19894.  Mellody P et Al. Facing codependence. Harper & Row. 19895.    Katie B Loving what is. Random House. 20026.  Cloud H and Townsend Jboundaries.  Zondervan Publishing House. 19927.    Katie B Loving what is. Random House. 20028.   Bradshaw J On the family. Health Communications, Inc.. 19889.  Anodea J and Vega S The sevenfold journey.
The Crossing Press. 199310.     Katie B Loving what is. Random House. 200211.       Goleman D Emotional intelligence. Bantam. 199712.       Mellody P et Al. Facing codependence. Harper & Row. 198913. Covey S The seven habits of highly succesful people. Simon and Schuster. 1989 
Gitte Lassen hefur unniš sem heilari og žerapisti ķ meira en įratug og styšst viš margvķslegar stefnur og ašferšir. Ķ dag einbeitir hśn sér aš djśpstęšri heilun og umbreytingu į krefjandi mešvirkninįmskeišum,
žar sem žįtttakendur eru stašrįšnir aš nį įrangri.
Gitte er dönsk, en hefur bśiš į Ķslandi og ķ Bandarķkjunum sķšan 1989.
Hśn bżr nśna į Ķslandi og er hęgt aš hafa samband viš hana ķ gegnum netfangiš gitte@mi.is og ķ sķma 861-3174.

Soy getur aukiš ófrjósemi žķna ( Soy hefur įhrif į frjósemi allra spendżra)

Konur sem eru aš  reyna aš verša barnshafandi ęttu aš hafa eftirfarandi ķ huga, en žaš er aš foršast aš borša of mikiš soy.1.24soy
Samkvęmt rannsókn sem hefur meš fólk aš gera, žį hefu žaš komiš ķ ljós aš efnasamband sem kallast genistein og finnst ķ soy, skašar sęšisfrumurnar į mešan žęr synda til eggsins.
Jafnvel örlķtiš magn ķ lķffęrakerfi kvenna getur eyšilagt sęšisfrumurnar.
 
Žaš sem meira er, rannsóknarašilarnir segja aš foršist konur soy į frjóustu dögum mįnašarins, žį geti žaš stušlaš aš getnaši.
 
 
Genistein finnst ķ öllum vörum sem innihalda soy, žar į mešal:
Soy mjólk, mörgum gręnmetisfęšutegundum, sumum tilbśnum matvęlum og pizzum.
 
(Innskot Agnż. Jurtaprótein og sojaprotein (bęši er soy) er oršiš svo gott sem ķ öllum unnum kjötafuršum hér į landi og einning ķ hakki, sojamjöl viršist vera ķ nęstum öllu brauši lķka. Ennfremur ķ vitaminum og lyfjum... žannig aš vilji mašur ekki žennan fjįra žį veršur mašur liggur viš aš kaupa heilt korn og mala sjįlfur...og vinna allan mat sjįlfur.....Ja..verst af öllu aš dżrin eru lķka alin į žessu sama soy..žaš er oršiš ķ öllu dżrafóšri..Verša žau žį ekki sama veseni meš aš bśa til afkvęmi eins og mannskepnan? Žaš tel ég samkvęmt bara smį rökfręši...
 
Rannsókn.

Rannsókarašilarnir prófušu hvaš skeši meš mannssęši žegar žaš var lįtiš komast ķ snertingu viš genistein į diski ķ rannsóknarstofunni:

Genistein  ķ soy orsakaši ótķmabęr višbrögš hjį sęšisfrumunum,  žannig aš žęr žroskušust löngu įšur en žęr nįšu aš komast į réttan staš til aš geta  frjóvgaš egg.

Ķ raunverulegau lķfi, žį skešur žetta yfirleitt ekki nema žegar sęšisfruman hefur  veriš inni ķ konunni ķ nokkra klukkutķma og žęr eru mjög nįlęgt žvķ aš ljśka sinni löngu “sundferš” til eggsins.

 

Ef aš genistein (plöntu estrogens) vęri ekki ķ kviš/legi konunnar, žį myndi sęšisfruman nį hįtindi sķnu – komast mikiš nęr žvķ aš ljśka ferš sinni til eggsins.

Žaš sem meira var og žaš sem kom į óvart og segir meira um hęttuleg įhrif soy į heilsu okkar mannfólksins, var aš žaš žurfti minna magn af genistein til aš skapa frjósemis vandamįl hjį konum en ķ mśsum.

Byggt į žessum upplżsingum, žį sagši talsmašur Vegetarian Scociety aš fyrir žį sem vęru aš reyna aš verša barnshafandi, žį vęri žaš vel žess virši aš foršast soy vörur nokkra daga ķ mįnuši, ...žó žaš vęri bara veikur möguleiki į aš žaš yki frjósemi.

BBC News June 21, 2005
 
Athugasemd Dr. Mercola.

Ķ gegnum tķšina, žį hefur veriš litiš į soy sem allra meina bót, en mikil aukning hefur oršiš į visindalegum sönnunum um aš sś sé ekki raunin. Ef viš horfum į hvaša  įhrif  neysla į soy hefur į lķkama okkar, žį er mikilvęgt aš hafa til hlišsjónar muninn į milli gerjašrar (fermented) og ó-gerjašrar ( un-fermented) śtgįfu į žessarri fęšu.

 

Gerjašar soy afuršir eru žessar:
Miso
Soy sósa
Natto
Tempeh 
 
Ó-gerjašar soy afuršir eru žessar:
Tofu
Soja mjólk
Soja pylsur og ašrar “kjötlausar” vörur unnar śr soja eša jurtaproteini  (TVP),
sem öllu jafna er ķ grunninum til soja.
Soja jogurt og soja ķs
Sojaprótein
Į mešan aš ógerjašar (non-fermented) soja afuršir innihalda fjöldann allan af heilsuspillandi  “nęringarleysum”  eins og plöntusżru (phytic acid) en gerjunarferliš dregur verulega śr virkni žessarra efna.
Gerjunanar ferliš losar lķka um nęringarefni ķ soja bauninni sem lķkaminn į annars erfitt meš upptöku į.

Žó aš gerjaš soja sé įsęttanleg fęša samkvęmt ofangreindum rannsóknum, žį viršist žaš ekki vera tilfelliš hjį konum sem eru aš reyna aš verša barnshafandi.

Žżšandi Agnż.

 

The truth about soy
 
Efni ķ sojabaunum orsakar kynferšislega truflun hjį  karlkyns rottum.
Karlkyns afkvęmi rottna sem aldar voru į  fęšu sem innihélt genistein, efni sem finnst ķ sojabaunum (soy),  voru meš afbrigšileg ęxlunarfęri og įttu  viš röskun į kynferšis svišinu aš strķša sem fulloršin dżr. 
Žessar uppgötvanir  gefa til kynna žörf į vķštękari rannsóknum til aš fį śr žvķ skoriš  hvort žaš hafi įhrif į žroskun ęxlunarfęra hjį börnum sem verša fyrir įhrifum frį genistein ķ móšurkviši og į mešan į brjóstagjöf stendur. 
 
Rannsóknin var gerš į rottum mešan žęr gengu meš afkvęmi, og voru žęr aldar  į  žrenns konar fęšu: 
genistein frķu, fęšu sem innihélt lķtiš magn af genistein og fęšu sem innihélt mikiš magn af genistein.
Karlkyns afkvęmi rottnnanna uršu žessvegna óbeint fyrir mismunandi įhrifum af genistein ķ móšurkviši og į mešan į brjóstagjöf stóš. 
Rannsóknarašilarnir uppgötvušu  žó aš fjöldi sęšisfrumna žeirra sem uršu fyrir įhrifum af genistein vęri ešlilegur, žį voru žeir meš minni eistu og stęrri blöšruhįlskirtil en žęr rottur sem uršu ekki fyrir neinum įhrifum.
 
(Innskot žżšanda. Er žį Soy mögulega aš valda aukninu į blöšruhįlskirtils vandamįlum hjį körlum og karlkyns spendżrum?)

Žeir voru lķka meš minna magn af testosterone og voru ólķklegri til aš framleiša sęši en žęr rottur sem  sem uršu ekki fyrir įhrifum frį genistein.

Afleišingar žess aš hafa oršiš fyrir įhrifum af genistein vörušu löngu eftir aš rotturnar uršu fyrir žvķ, varš til žess aš rannsóknarašilarnir telja žaš,  aš verša fyrir įhrifum  į mešan į žroska ęxlunarfęranna stendur, geti haft neikvęš langtķma įhrif hjį karlkyni. 
 

Žaš er įlyktaš aš genistein virki eins og estrogen (plöntu estrogens/ kvenhormon plöntunnar. ) eša  sem andstęšingur karlhormóna, og hefti virkni kynhormóns sem žekktur er sem  innbyggšur kalhormón, naušsynlegur karlkyni til žess aš ęxlunarkerfi žeirra žroskist ešlilega.

Fleiri rannsóknir eru naušsynlegar til aš fį śr žvķ skoriš, hvort žaš aš verša fyrir įhrifum af genistein į mešan į mešgöngu og brjóstagjöf stendur eša bęši, hafi langtķmaįhrif eins og kom ķ ljós ķ žessari rannsókn.

Žżšandi Agnż.

Journal Urologi April 2003;(4):1582-1586

Ferming, veislur og ęttartengsl...og " rat" leikur eša žannig..og sólarlagsmyndir..

Ég var bśin aš skrifa žetta inn fyrir x dögum og taldi aš ég hefši tżnt žessu śt žvķ aš rafmagninu sló śt en ég hef žį greinilega veriš bśin aš vista žetta inni į word....rakst į žetta nśna..žannig..here it comes.

 

Yngsti sonur minn fermdist  į skķrdag en ekki veisla fyrr en į sumardaginn fyrsta...žannig..aš viš įkvašum bara aš fara ķ 2 veislur hjį fręnkum sembušu  okkur .

Ég, fermingarbarniš og sį nęst yngsti fórum, Keli lį og ęldi og spśši....žannig eins gott aš skilja hann eftir heima..100_4812

Bįšar veislurnar  voru ķ Hafnarfirši. Ég uppgötvaši sko allverulega aš ég er algjör “rati” ķ aš rata ..žannig aš ég skošaši mikiš meira af Hafnarfirši en ég ętlaši mér ķ upphafi.. 100_4813Nįšum ķ restina af fyrri veislunni og upphafiš af žeirri nęstu, ja hefši getaš stoppaš lengur ef ég hefši ekki veriš svona mikill “rati” en viš  žurftum aš vera komin heim kl 8.

Bįšar fermdust stelpurnar ķ Vķšistašakirkju en veislurnar sem betur fer ekki į sama tķma. En žaš skondnasta viš žetta var aš stelpurnar ja og foreldrar žeirra höfšu ekki hugmynd um aš žęr vęru nįfręnkur...langafi og langamma žeirra eru systkin og ég er skyld žeim ķ gegnum pabba en žetta voru systkin hans.100_4814

Žetta fannst lišinu ótrślegt og stelpurnar bśnar aš vera saman ķ einhverju sporti frį žvķ ķ fyrsta bekk..

Mįliš er aš žessi föšurętt mķn hefur vķst gert vķš”reist” ( “reišst”..hehumm..) fyrr į öldum...eins gott aš ekki var bśiš aš finna upp bķlana žį..mišaš viš fjöllyndiš į žessu liši.. sem ég er komin śtaf...

Einn af mķnum forfešrum einhver lögréttumašur ( minnir mig) sem var uppi į 17 eša 18 öld er skrįšur fašir aš 50 börnum!!!!  24 af öšru kyninu en 26 af hinu...100_4815

Geri ašrir betur..en ég myndi nś įętla aš hann ętti fleiri mišaš viš aš venjan var aš žessir stórbokkar létu vinnumennina fešra börnin sem žeir įttu meš vinnukonunum...100_4816

Ég hef sko ekki sloppiš viš aš vera skyld neinum sem ég hef kannaš ķ ķslendingabókinni..meira segja ķ bįšar ęttir....

En sį galli  er į žessari bók er sį aš žaš kemur bara fram sį sem er meira skyldur manni žó aš hitt foreldriš sé lķka skylt manni.

En žaš kemur engin melding um aš svo sé.

Žetta uppgötvaši ég fyrir tilviljun žegar ég var aš kanna hvaš x manneskja vęri mikiš skyld mér en žį kom ekki nafn foreldrinsins sem ég vissi fręndsemina viš heldur hins.. 100_4819

svo žegar ég skrįši nafn žessarrar manneskju sem ég vissi ęttartengslin viš, žį var žaš minna en hins..

Žannig aš mašur žarf ķ rauninni alltaf aš athuga bįša foreldra žess sem mašur er aš skoša..100_4817

Vķkjum aftur aš fermingarveislum žį fengum viš ęšislegan mat į bįšum stöšum en samt ekki eins mat eša kökur į eftir.....

Svo fengum viš lķka žetta fallega sólarlag žegar viš vorum aš nįlgast Borgarnes og ég bara varš aš fara og stoppa į śtsynisstašnum sem er rétt įšur en mašur kemur Borgarfjaršarbrśnni....

Lęt žessar myndir fylgja hér meš, žęr eru eins og augaš sér..nema nokkrar sem ég zoomaši ašeins....


Ķ hverju er hamingjan fólgin?

Ķ hverju er hamingjan fólgin?
Hvernig gera į konu hamingjusama :
Žaš er ekki erfitt, aš gera konu hamingjusama, žś žarft bara aš
vera:


1. vinur
2. félagi
3. įstmašur
4. bróšir
5. fašir
6. hśsbóndi
7. yfirmašur
8. rafvirki
9. trésmišur
10. pķpari
11. handlaginn
12. skreytimeistari
13. stķlisti
14. sérfręšingur ķ kynlķfi
15. mannžekkjari
16. sįlfręšingur
17. hagfręšingur
18. reiknimeistari
19. góšur huggari
20. góšur hlustandi
21. skipuleggjari
22. góšur fašir
23. snyrtilegur
24. samśšarfullur
25. sportlegur
26. hlżr
27. skemmtilegur
28. ašlašandi
29. snillingur
30. fyndinn
31. hugmyndarķkur
32. mjśkur
33. sterkur
34. skilningsgóšur
35. žokkafullur
36. prśšur
37. metnašarfullur
38. hęfileikarķkur
39. žolgóšur
40. skynsamur
41. trśr
42. įbyggilegur
43. įstrķšufullur


............og gleymir aldrei aš:


44. gefa henni gjafir reglulega
45. fara meš henni aš versla
46. vera heišarlegur
47. vera örlįtur
48. aš stressa hanna ekki
49. horfa ekki į ašrar konur


og um leiš žį veršuršu lķka aš:


50. veita henni mikla athygli, og hugsa ekki mikiš um Sjįlfan žig
51. gefa henni allan tķma sem hśn žarf
52. gefa henni mikiš frelsi, ekki hafa įhyggjur af žvķ hvert hśn fer.


Žaš er mjög įrķšandi:


53. aš gleyma aldrei:

1. afmęlisdögum
2. brśškaupsdögum
3. plönum sem hśn hefur įkvešiš


TIL AŠ GERA KARLMANN HAMINGJUSAMANN
:

1. Gefa honum aš borša
2. Sjį til aš hann fįi žaš reglulega
3. og žegja svo....
 ToungeWounderingErrmPinch
Jęja....žaš var og.....

Nęsta sķša »

Nota bene

Translate your website into 52 languages

We The People Will Not Be Chipped!

NO VERICHIP INSIDE ME! I WILL NOT BE MARKED AS I WERE A BEAST!

We The People Will Not Be Chipped!
http://www.wethepeoplewillnotbechipped.com/main/news.php
We The People Will Not Be Chipped!

Höfundur

Agný
Agný

Betra er að vita "lítið" en um "mikið", frekar en að vita mikið um lítið... 

agnyrose@gmail.com

CHEMTRAILS OR?/EFNARÁKIR EÐA?

http://www.flickr.com/photos/32781077@N02/show/

Chemtrail-Related Illnesses  SJÚKDÓMSEINKENNI TENGD EFNARÁKUM

http://globalskywatch.com 

"Better to know little about a lot..than lot about one thing"

"Betra að vita lítið en um mikið...heldur en mikið um lítið.. "

Nżjustu myndir

  • ...-source-600
  • ...29305886_n1
  • avatar 617b56df3c97 128.png
  • ...450_1296398
  • ...07adco3_450

Nżjustu myndböndin

Bólusetningarþvingun

JFK  /  BUSH

Capitalist_Conspriracy

911  A  CLOSER  LOOK

THE HIDDEN HISTORY OF 9-11-2001: Prof. Paul Zarembka

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband