Leita ķ fréttum mbl.is

GOŠSÖGNUM UM BÓLUSETNINGAR EYTT.

swine flu, vaccine

Eftir Alan Phillips.
http://www.mercola.com/2001/aug/18/vaccine_myths.htm

Žegar sonur minn įtti aš byrja aš fį hinar venjulegu barnabólusetningar um 2ja mįnaša aldur

(Žęr fį börn um 3ja mįn. hérlendis/Islandi) vissi ég ekki aš žaš vęri nein įhętta tengd žeim.

En bęklingurinn sem ég fékk hjį heilsugęslunni innihélt mótsögn: 
Hęttan į aš barniš mitt myndi fį alvarlegar aukaverkanir viš bólusetningunni var einn į móti 1750, į mešan hęttan į aš žaš dęi śr kķghósta var einn į móti nokkrum milljónum. 

Žegar ég benti lękninum į žetta mótmęlti hann žessu haršlega og strunsaši śt śr stofunni tautandi ég ętti kannski aš lesa bęklinginn einhvern tķma”. Stuttu seinna frétti ég af barni sem hlaut varanlega fötlun eftir bólusetningu og žį įkvaš ég aš rannsaka žetta nįnar fyrir sjįlfan mig. 
Ég varš svo flemtri sleginn af žvķ sem ég fann aš mér finnst ég (Alan Phillips.) tilneyddur til žess aš deila žvķ meš öšrum; žannig varš žessi grein til.


Heilbrigšisyfirvöld žakka bólusetningunum fyrir minnkandi sjśkdómstilfelli og sannfęra okkur um öryggi žeirra og virkni. 
Samt stangast žessar įlyktanir į viš tölfręšilegar upplżsingar rķkisins, śtgefnar lęknisfręšilegar rannsóknir, skżrslur matvęla- og lyfjaeftirlitsins (FDA) og frį mišstöšinni sem sér um hömlur į sjśkdómum (
Center for Disease Control) auk skošana margra virtra rannsóknarvķsindamanna um allan heim. 
Stašreyndin er sś aš fękkun smitsjśkdóma fór fękkandi jafnt og žétt ķ marga įratugi įšur en bólusetningarnar komu til sögunnar. 

Lęknar ķ Bandarķkjunum skrį žśsundir tilfella um skašsemi bólusetninga į hverju įri og žar į mešal eru hundrušir daušsfalla og varanlegar fatlanir. 
Heilu byggširnar af fullbólusettu fólki hafa upplifaš sjśkdómsfaraldra 

(sömu sjśkdóma og žaš var bólusett fyrir; innskot žżš.) og rannsóknarmenn kenna bólusetningar herferšinni um fjöldan allan af krónķskum ónęmis- og taugasjśkdómum.


Margra įratuga rannsóknir sem gefnar hafa veriš śt ķ

heimsins virtustu lęknatķmaritum hafa skjalfest

aukaverkanir og daušsföll vegna bólusetninga. 

Tugir bóka, skrifašar af lęknum, vķsindamönnum og sjįlfstęšum rannsóknarmönnum, upplżsa alvarlega galla ķ bólusetningarkenningunni og framkvęmd hennar.

Samt, žótt ótrślegt sé, žį vita flestir barnalęknar og foreldrar ekki neitt um žessa hliš mįlsins. 
Žetta hefur breyst sķšastlišin įr, žar sem vaxandi hópur foreldra og žeirra sem vilja hjįlpa fólki aš nį heilsu eru farnir aš verša varir viš vandamįliš og lįta ķ ljós efasemdir um lögbošnar bólusetningar. 
Žeim fer stöšugt fjölgandi sem mótmęla lögbošnum bólusetningum. 
Žessi skżrsla veitir upplżsingar sem er undirstaša hreyfingar ķ žį įtt. 

Markmiš mitt er ekki aš segja fólki hvort žaš eigi aš lįta bólusetja sig eša börn sķn, heldur aš benda į, af mikilli naušsyn, margar góšar įstęšur žess aš allir skoši žessar stašreyndir įšur en žeir įkveša aš lįta bólusetja sig. 
Sem nżbakaš foreldri var ég fyrir įfalli aš uppgötva aš žaš voru engin lög né faglegar sišareglur sem skyldušu lękna til aš kynna sér įhęttuna tengda bólusetningum, hvaš žį aš upplżsa foreldra um aš börn žeirra gętu dįiš eša oršiš varanlega sködduš af völdum žeirra. 

Mér var jafn brugšiš aš lęra um śtbreišslu lękna sem eru, meš góšum įsetningi, aš praktķsera lękningar,  byggšar į ófullnęgjandi og ķ sumum tilfellum röngum upplżsingum. 


Žessi skżrsla er bara stutt kynning. 
Žś įtt rétt į aš kynna žér mįlin og er eindregiš męlt meš aš žś notir žann rétt.  Žś munt sennilega uppgötva aš žaš er eina leišin til žess aš fį óhlutdręgt mat į žessi mįl, žar sem deilan um žau er mjög tilfinningažrungin.
Žaš mį benda į til ašvörunar aš margir sem leitaš hafa til barnalękna um žessi mįl hafa komiš aš lokušum dyrum vegna žess aš lęknar hafa ekki getaš rętt žau meš opnum huga. 
Kannski er žaš vegna žess aš žeir hafa lagt nafn sitt og oršstķr undir žaš aš bólusetningar séu bęši öruggar og įrangursrķkar og einnig vegna žess aš žaš er ętlast til žess, af starfsgrein žeirra, aš žeir komi žeim į framfęri.

 
Hvaš sem žvķ lķšur žį eru til margar atvikssögur um aš flestir lęknar eigi mjög erfitt meš aš višurkenna stašreyndir um vandamįl tengd bólusetningum. 

Fyrsti barnalęknirinn sem ég reyndi aš deila uppgötvunum mķnum meš öskraši reišilega į mig eftir aš ég hafši mjög rólega bryddaš upp į žessu viš hann. 

Gošsögn # 1:

„Bólusetningar eru öruggar“......... eša hvaš?

VAERS (Vaccine Adverse Events Reporting System) kerfi sem stofnaš var 1986 af löggjafažingi USA undir lögum um skašabętur vegna bólusetninga barna. 
Žaš tekur į móti um 11,000 skżrslum um alvarlega skaša af völdum bólusetninga į įri hverju. 
Af žeim eru um eitt til tvö hundruš daušsföll og margföld sś tala vegna varanlegra fatlana. 


Opinberir starfsmenn VAERS segja aš 15% aukaverkana séu „alvarlegar” (feršir til neyšarmóttöku, innlagnir į sjśkrahśs, lķfshęttuleg tilvik, varanlegar fatlanir og daušsföll). 
Sjįlfstęš athugun į skżrslum VAERS hefur leitt ķ ljós aš allt aš 
50% af skrįšum aukaverkunum vegna lifrarbólgu B bólusetningunni (ekki hér į landi ennžį) „alvarlegar.“ Žótt žessar tölur séu ógnvekjandi, eru žęr ašeins toppurinn į ķsjakanum

(Innskot Agnż.

Ķ dag er fariš aš bólusetja gegn bęši A og B lifrarbólgu  allavega eru žessi bóluefni skrįš hér į landi ..annaš er ętlaš bęši börnum og fulloršnum en heldur minni skammt af ógešinu er dęlt ķ börn..

(Bóluefniš heitir TWINRIX Adult og TWINRIX PEDIATRIC OG inniheldur Thimerosal (kvikasilfur)

ŽAŠ ER FĮRĮNLEGT AŠ AF LANDLĘKNISEMBĘTTINU AŠ TAKA ŽAŠ EKKI FRAM Ķ ĮRĮSAR GREIN SINNI SĶŠASTLIŠNN VETUR AŠ ŽAŠ SÉ VERIŠ AŠ NOTA BÓLUEFNI SEM INNIHALDA KVIKASILFUR,ŽÓ SVO AŠ ŽAŠ SÉ EKKI Ķ PRIORIX EN ŽAŠ ER MMR

(= mislingar, hettusótt og raušir hundar) 

 Einstaklingurinn er samt sem įšur aš fį ķ sig kvikasilfur ..bara śr öšrum bóluefnum..Ég get ekki betur séš en munurinn sé įlķka og į kśk og skķt..Sorry oršbragšiš .

EKKI GLEYMA HINU ĮRLEGA FLENSU ..SORRY..BÓLUEFNI..SEM ER Ķ ŽIG DĘLT.. JA SEM FLESTA ŽVĶ MIŠUR...OG NUMER EITT  Ķ ALLA  ŽĮ  SEM VEIKASTIR  ERU  OG MEŠ FLESTA SJŚKDÓMA...  EN  ŽAŠ  INNIHELDUR MEST  ALLRA BÓLUEFNA AF  THIMEROSAL (KVIKASILFUR)...NICE)


Fęšu- og lyfjaeftirlit bandarķkjanna 
(FDA) įętlar aš ašeins 1% alvarlegra aukaverkana séu skrįšar inn og CDC (Center of Disease Control) jįtar aš ašeins 10% séu žaš. 
Žaš sem meira er hefur löggjafaržing bandarķkjanna heyrt vitnisburš žess efnis aš lęknanemum sé sagt aš tilkynna ekki grun um aukaverkanir. 

NVIC (The National Vaccine Information Center), samtök almennra borgara stofnuš af foreldrum sem eiga börn sem hlutu varanlegar fatlanir eša dóu vegna bólusetninga, hefur framkvęmt sķnar eigin rannsóknir. 
Žaš hefur sagt "
Ķ New York hefur 1 af hverjum 40 lęknastofum stašfest aš žeir tilkynni daušsfall eša annan skaša vegna bólusetninga.”

Meš öšrum oršum, eru 97,5% aukaverkana bólusetningar  tilfella ekki tilkynnt eša skrįš žar ķ borg. 
Įn skķrskotunar ķ sišareglur lękna (
alrķkislög USA tilskipa lęknum aš skrį alvarlegar aukaverkanir), benda žessar nišurstöšur į aš aukaverkana tilfellin séu 10 til 100 sinnum fleiri en raunverulega eru skrįš. 

Kķghósta bólusetningin (pertussis vaccine

hefur valdiš fleiri daušsföllum en sjśkdómurinn sjįlfur. 


Samkvęmt CDC (Center of Disease Control) hafa veriš um 10 daušsföll af völdum kķghósta įrlega ķ mörg įr og bara 8 įriš 1993 sem var eitt af sķšustu hįmarks śtbreišsluįrunum (kķghósti gengur ķ 3-4 įra bylgjum, enginn veit af hverju, en bóluefnissjśkdómurinn“ hagar sér ekki žannig)
Žegar viš tökum til greina hversu fį tilfelli eru skrįš žį getur bólusetningin veriš 100 sinnum banvęnni en sjśkdómurinn. 
Sumir segja aš žetta sé naušsynleg fórn til žess aš koma ķ veg fyrir aš sjśkdómur, banvęnni en bólusetningin, skjóti sér upp aftur. 

En ef viš tökum tillit til žeirra stašreynda aš tilfellum flestra smitsjśkdóma hafši fękkaš töluvert įšur en bólusetningar hófust (kķghósta daušsföllum hafši fękkaš um79% fyrir bólusetningar) og aš fjöldi daušsfalla stóš ķ staš eftir aš bólusetningar hófust, er ekki hęgt aš afsaka daušsföll ķ dag af völdum bólusetninganna meš žvķ aš segja aš žęr séu naušsynleg fórn til žess aš halda žjóšfélaginu smit sjśkdómalausu.

 Žvķ mišur endar saga bólusetninga  daušsfalla ekki aš svo komnu

Alžjóšlegar rannsóknir hafa sżnt aš bólusetningar geta valdiš vöggudauša (SIDS, Sudden Infant Death Syndrome) sem er nafn sem gefiš er daušsföllum af óžekktum orsökum; įętluš um 5,000 til 10,000 tilfelli įrlega ķ USA. 

Ein könnun sżndi aš flest tilfelli vöggudauša uršu į aldrinum 2 – 4ra mįnaša ķ USA, akkśrat žegar fyrstu tvęr venjubundnu bólusetningarnar byrja,  en önnur leiddi ķ ljós aš žaš var greinilegt samhengi bólusetninga viš vöggudauša sem nįši yfir fyrstu žrjįr vikurnar eftir bólusetningar.

Enn önnur könnun sżndi aš 3,000 börn deyja innan fjögurra daga eftir bólusetningu į hverju įri ķ USA (
undarlegt aš höfundarnir skrįšu ekkert samhengi milli vöggudauša og bólusetninga).

Fjórša könnunin leiddi til žeirrar nišurstöšu aš, aš minnsta kosti helmingur vöggudauša sé af völdum bólusetninga. 

Upphaflegum könnunum į samhengi milli vöggudauša og bólusetninga var fylgt eftir meš könnunum bóluefnaframleišenda meš žeim nišurstöšum, 
aš engin tengsl vęru žarna į milli og ein žessara kannana fullyrti aš žaš vęru fęrri tilfelli vöggudauša hjį bólusettum börnum. 

Hinsvegar voru margar žessara kannana dregnar ķ efa meš enn einni könnun žar sem leitt var ķ ljós aš „ruglingur“ hafši breytt nišurstöšum bólusetningum ķ hag. Hvaš sem žvķ lķšur eru nišurstöšur allavega ekki samhljóša.

Ęttum viš ekki aš fara varlega? 

Ęttu ekki öll tengsl milli bólusetninga og ungbarnadauša aš vera nęg įstęša til žess aš rannsaka öll tilfelli vöggudauša vel og vandlega? 

Heilbrigšisyfirvöld kjósa afneitun frekar en varśš!

Į mišjum įttunda įratugnum hękkaši Japan bólusetningaraldurinn śr tveimur mįnušum ķ tveggja įra og fjöldi vöggudauša hrapaši grķšarlega; žeir fóru śr žvķ aš vera ķ 17 sęti varšandi ungbarnadauša ķ žaš fyrsta (ž
.e.a.s. Japan hafši fęst tilfelli ungbarnadauša eftir aš žeir hękkušu aldurinn)

Bólusetningum ķ Englandi fękkaši nišur ķ 30% eftir aš fjölmišlar hófu frįsagnir af heilaskemmdum af völdum bóluefna.

Vöggudauša fękkaši verulega ķ um žaš bil 2 įr į eftir en hękkaši svo aftur žegar bólusetningum fjölgaši aftur ķ lok įttunda įratugsins. 

Žrįtt fyrir žessa reynslu er heilbrigšisstéttin enn ķ afneitun. 


Lķkskošarar athuga ekki meš bólusetningar status fórnarlamba vöggudauša og foreldra grunar ekki neitt, en fį aš gjalda fyrir, óafvitandi um hęttuna og jafnvel neitaš um val (USA). 

Jįtningar FDA og CDC um fjölda tilkynninga į aukaverkunum bólusetninga į įri gefur til kynna aš raunverulegur fjöldi žeirra sé einhversstašar į milli 
100,000 til 1 milljón (um žaš bil 20% af žvķ eru „alvarlegar”). 

Žetta er stašfest ķ könnun sem leiddi ķ ljós aš eitt af 175 börnum sem klįrušu DPT (barnaveiki, kķghósti, stķfkrampi) bólusetningarnar žjįšust af „alvarlegum aukaverkunum” og ķ lęknaskżrslu fyrir lögfręšinga sem sagši aš eitt af hverjum 300 börnum fengju krampaköst eftir DPT sprautuna.

Ķ Englandi fękkaši daušsföllum af völdum kķghósta žegar bólusetningum fękkaši nišur ķ 30% į mišjum įttunda įratugnum. 

Könnun sęnsks farsóttafręšings, B. Trollfors, į virkni og eitrunarįhrifa kķghóstabólusetningarinnar um heim allan sżndi aš 
dįnartķšni tengd kķghósta vęri mjög lįg nśna hjį išnvęddum žjóšum og aš enginn munur vęri greinanlegur žegar borin voru saman lönd meš mismunandi hįa tķšni bólusetninga

Hann sżndi lķka fram į aš ķ Englandi, Wales og Vestur Žżskalandi var dįnartalan vegna kķghósta hęrri um 1970 žegar bólusetningartķšnin var hį, heldur en seinni hluta 1980 žegar bólusetningartķšnin var lęgri. 

Bólusetningar kosta okkur meira en lķf og heilsu barna okkar.

 
Bętur sem rķkisstjórn USA hefur borgaš til fjölskyldna barna sem hafa veikst eša dįiš af völdum bólusetninga eru yfir 
1,2 miljaršar dollara sķšan 1988 meš peningum sem er ķ formi skatts sem er lagšur į bóluefnin sem kaupendur bóluefnanna sķšan borga. 

Į mešan hafa lyfjaframleišendur fastan kśnnahóp; bólusetningar eru nefnilega lögbošnar ķ öllum 50 rķkjum bandarķkjanna (samt er hęgt aš komast löglega hjį bólusetningum ķ flestum žeirra sjį Gošsögn # 9). 

Žessi sömu fyrirtęki eru undanskilin įbyrgš vegna afleišinga af völdum vöru žeirra. 
Žaš sem meira er hafa žau getaš notaš svokallaša „žagnar-reglu” sem vogarafl ķ réttarhöldum til žess aš koma ķ veg fyrir aš almenningur fįi upplżsingar um skašsemi bólusetninga.

Slķkt fyrirkomulag er greinilega sišlaust; žaš er veriš aš žvinga óupplżstan amerķskan almenning til žess aš borga fyrir skašabótaskyldu lyfjafyrirtękjanna į mešan hann fęr engar upplżsingar um skašsemi vöru žeirra. 
Žetta fyrirkomulag minnkar allt frumkvęši lyfjaframleišenda til žess aš bśa til öruggari bóluefni 
(žeir fį alltaf borgaš žótt bóluefni valdi skaša eša daušsfalli). 

Žaš er mjög mikilvęgt aš vita aš tryggingafyrirtęki, sem gera bestu kannanirnar į skašabótaskyldu, neita aš tryggja aukaverkanir af völdum bólusetninga.

Gróšinn viršist rįša feršinni hjį bęši lyfja-og tryggingafyrirtękjum.

Sannleikur # 1: 

Bólusetningar valda töluveršum daušsföllum og fötlunum meš grķšarlegum andlegum og fjįrhagslegum kostnaši hjį óupplżstum fjölskyldum.


Gošsögn # 2:

„Bólusetningar eru mjög įrangursrķkar”...... eša hvaš?

Žaš eru til margar skjalfestar kannanir ķ lęknaskżrslum um misheppnuš bóluefni.
Mislingum, hettusótt, stórubólu (bólusótt), kķghósta, męnusótt og 
heilahimnubólgu B hefur skotiš upp ķ samfélögum sem eru fullbólusett. 

Įriš 1989 skżrši CDC frį žvķ aš mislingafaraldrar hafa geisaš ķ skólum žrįtt fyrir aš ķ flestum tilfellum hafi fleiri en 98% barnanna veriš bólusett gegn žeim.Faraldrarnir hafa oršiš ķ öllum landshlutum, jafnvel į stöšum sem hafa ekki tilkynnt mislingatilfelli įrum saman.

CDC hefur jafnvel tilkynnt mislingafaraldur ķ samfélagi žar sem bólusetningarhlutfall var 100%. 
Könnun sem gerš var į žessu fyrirbęri komst aš žeirri nišurstöšu aš 
„augljósa žversögnin ķ žessu vęri aš į mešan bólusetningar aukast ķ samfélaginu verša mislingar aš sjśkdómi ķ bólusettu fólki.”

 Nżlegri könnun skżrši frį aš mislingasprautan valdi bęlingu į ónęmiskerfinu sem leišir til aukins móttękileika fyrir öšrum sżkingum.” 

Žessar kannanir gefa til kynna aš bólusetningar geti boriš žveröfugan įrangur en ętlast var til  skošun sem er undirstrikuš af žvķ aš faraldrar verša žar sem heilu löndin eru bólusett. 


Ķ Japan jukust tilfelli stórubólu (small pox) įrlega eftir aš

skyldubundnar bólusetningar hófust įriš 1872. (ekki prentvilla)


Įriš 1892 höfšu oršiš 29,979 daušsföll og höfšu allir veriš bólusettir.

Ķ byrjun tuttugustu aldar gekk yfir Filipseyjar sį allraversti stórubólufaraldur sem žekkst hafši eftir aš um 8 milljón manna hafši fengiš 24,5 milljónir bóluefnaskammta
(žar sem nįšist aš bólusetja um 95% af ķbśum landsins); afleišingin var aš dįnartķšnin fjórfaldašist. 

Fyrir fyrstu skyldubundnu bólusetninguna ķ Englandi įriš 1853 var hęsta dįnartķšni af völdum stórubólu um 2,000 manns į tveimur įrum; įriš 1870 – 71 voru yfir 23,000 daušsföll ķ Englandi og Wales af völdum stórubólu. 

Ķ Oman įriš 1989 braust śt męnusóttar  faraldur sex mįnušum eftir aš landiš var fullbólusett. 

Ķ Bandarķkjunum įriš 1986, voru 1,300 skrįš tilfelli kķghósta žar sem um 90% af žeim voru meš fullnęgjandi bólusetningar. 
72% af kķghóstatilfellum ķ faraldri ķ Chicago įriš 1993 voru fullkomlega bólusettir. 


Sannleikur # 2: 

  “Sannanir sżna aš bólusetningar eru óįreišanleg leiš til žess aš koma ķ veg fyrir sjśkdóma.”


Gošsögn # 3: 


„Bólusetningum er aš žakka fyrir lįga sjśkdómstķšni ķ USA ķ dag”..... eša hvaš?

Samkvęmt British Association for the Advancement of Science, hafši barnasjśkdómum fękkaš um 90% į milli įranna 1850 og 1940, samhliša auknum hreinlętisašgeršum, sem er löngu fyrir tķma skyldubólusetninganna.

Fulltrśar heilbrigšisgeirans skżršu nżlega frį žvķ aš “frį įrinu 1911 til 1935 voru fjórar ašalįstęšur barnadauša ķ USA af völdum barnaveiki, kķghósta, skarlatssótt og mislinga. 


Hinsvegar hafši žessi dįnartķšni lękkaš um 95% įriš 1945, įšur en til bólusetninganna kom. 
Žannig mį segja aš óveruleg fękkun daušsfalla eftir aš žęr hófust sé bólusetningunum aš žakka. 
Žó mį um žaš deila žvķ fękkunin var sś sama fyrir og eftir upphaf bólusetningarherferšarinnar.

Žar aš auki uršu Evrópsk lönd sem höfšu neitaš bólusetningum gegn stórubólu og męnusótt, vör viš aš faraldrarnir hjį žeim hęttu um leiš og žeir geršu žaš ķ löndum sem skyldušu bólusetningarnar; ž.e. bólusetningarnar voru greinilega ekki eini įhrifavaldurinn. 
Žaš sem meira er aš bólusetningar viš bęši stórubólu og męnusótt juku tķšni sjśkdómanna. 

Eftir aš stórubólu (small pox) bólusetningin var skylduš varš žessi sjśkdómur tķšur og jókst frekar en hitt į mešan öšrum smitsjśkdómum fór fękkandi įn žess aš til bóluefna kęmi. 
Ķ Englandi og Wales lękkaši tķšni stórubólu og bólusetninganna loks į nokkrum įratugum į milli 1870 aš seinni heimstyrjöldinni.

Žannig er ógerlegt aš segja til um hvort bólusetningarnar hafi haft eitthvaš aš segja um įframhaldandi fękkun daušsfalla eša hvort žar hafi veriš aš verki sömu samverkandi žęttir sem voru įhrifavaldar ķ upphafi ž.e.a.s. – bętt sorphirša, auknar hreinlętisvenjur hollara fęši; betra og hlżrra hśsnęši, betra samgöngukerfi, betri fęšugeymsluašferšir; og nįttśruleg hringrįs smitsjśkdóma.

Žaš sem undirstrikar žessi lokaorš er nżleg skżrsla frį Heilbrigšisstofnun SameinušŽjóšanna (
World Health Organization) sem skżrir frį žvķ aš sjśkdóma- og dįnartķšni ķ žróunarlöndunum eru ekki ķ neinu samhengi viš bólusetningaherferšir eša lęknismešferšir, en eru nįtengd žvķ hversu hįir hreinlętis- og fęšustašlarnir eru.

Heišurinn sem bólusetningum er gefinn ķ sambandi viš fękkun sjśkdóma er gróflega żktur, ef ekki veittur óveršugum. 
Talsmenn bólusetninga benda į tķšni sjśkdóma, frekar en dįnartķšni žeirra, sem sönnun fyrir įhrifamętti bóluefnanna. 


Hinsvegar hafa tölfręšingar sagt okkur aš dįnartķšnin sé betri męlikvarši sjśkdóma heldur en tķšni žeirra, af žeirri einföldu įstęšu aš daušsföll eru betur skrįš.

Til dęmis hefur könnun sem gerš var ķ New York City leitt ķ ljós aš ašeins 
3,2% barnalękna voru aš tilkynna mislingatilfelli til heilbrigšisyfirvalda. 
Įriš 1974, skrįši CDC (Center of Disease Control) 36 mislingatilfelli ķ Georgķufylki į mešan yfirvöld ķ fylkinu sjįlfu skrįšu 660 tilfelli.

Įriš 1982 kenndu heilbrigšisyfirvöld Marylandfylkis sjónvarpsžętti sem hét “D.P.T. – Vaccine Roulette” sem varaši viš hęttum DPT bólusetningar, 
um kķghóstafaraldur; en žegar fyrrum ęšsti veirufręšingur
 US Division of Biological Standards, hr. J. Anthony Morris rannsakaši žessi 41 tilfellistašfesti hann ašeins 5 žeirra og höfšu öll veriš bólusett. 
Žetta skżrir hvers vegna ekki sé hęgt aš treysta į sjśkdómatķšni en samt viršast talsmenn bóluefna reiša sig į žęr įn gagnrżni.

Sannleikur # 3: 
„Žaš er óvķst hvaša įhrif, ef einhver, bólusetningar höfšu į fękkun smitsjśkdóma nķtjįndu- og tuttugustu  aldar.

Gošsögn # 4: 
„Bólusetningar eru byggšar į traustri ónęmiskenningu og framkvęmd”....eša hvaš?

Heilsufręšilegar sannanir fyrir ónęmisašgeršum er geta žeirra til žess aš mynda mótefni ķ vištakandanum. 
Žaš sem er óljóst, hinsvegar, er hvort slķk mótefnamyndun myndi ónęmi. 
Til dęmis geta börn meš 
gamma globulin (einföld prótķn) -blóšleysi ekki myndaš mótefni en žau jafna sig į smitsjśkdómum nęstum žvķ jafnfljótt og önnur börn. 
Žar aš auki hefur könnun sem var gefin śt af 
British Medical Council (breska lęknarįšinu) įriš 1950 į mešan barnaveikifaraldur gekk yfir, įlyktaš aš žaš vęri ekkert samhengi į milli mótefnafjölda og sjśkdómatķšni; rannsóknarašilar fundu fólk meš mótstöšu gegn sjśkdómum meš lķtiš mótefni og veikt fólk meš mikiš mótefni.

Nįttśrulegt ónęmi er flókiš fyrirbęri, sem snertir mörg lķffęri og lķffęrakerfi; žaš er ekki hęgt aš lķkja eftir žvķ ferli meš gervi mótefnaörvun. 
Rannsóknir hafa lķka lįtiš ķ ljós aš bólusetning lętur ónęmisfrumur binda sig viš sérstaka mótefnisvaka ķ bóluefninu og žaš gerir žęr sķšan ófęrar um 
aš bregšast viš öšrum sżkingum. 
Ónęmisforši okkar getur žar af leišandi minnkaš og valdiš minni mótstöšu almennt.

Annar žįttur ónęmiskenningarinnar er 
„hóp ónęmi,“ sem segir aš žegar nógu margt fólk ķ samfélagi eru ónęmissprautašir žį verndi žaš alla. 
Eins og Gošsögn # 2 leiddi ķ ljós, žį eru mörg skrįš tilfelli sem sanna andstęšu žess; fullbólusett žjóšfélag fęr smitsjśkdóma og 
žar sem mislingar eiga ķ hlut viršist hį tķšni žeirra vera ķ hlutfalli viš hįa bólusetningatķšni. 

Farsóttafręšingur ķ Minnesotafylki komst aš žeirri nišurstöšu aš heilahimnubólgu B. bólusetningin auki nęmi fólks fyrir sjśkdómum, žegar könnun leiddi ķ ljós aš bólusett börn   sinnum lķklegri til aš fį heilahimnubólgu en óbólusett börn. 


Žótt furšulegt sé hefur aldrei veriš sannaš aš bólusetningar komi ķ veg fyrir sjśkdóma, af žeirri einföldu įstęšu aš enginn vķsindamašur hefur gert tilraunir į fólki meš žvķ aš smita žaš (né mį hann žaš af sišferlegum orsökum). 
Hin gulltryggša tvķblinda könnun byggš į gervi  lyfjum, sem lęknisfręšin styšur sig sem mest viš
, hefur ekki veriš 
notuš til žess aš bera saman bólusett og óbólusett fólk, žannig aš žessi starfsemi hefur aldrei veriš vķsindalega sönnuš. 


Žar aš auki er mikilvęgt aš athuga aš ekki allir sem verša fyrir smiti sżna einkenni (
reyndar žarf mjög fįa til aš sżna einkenni til žess aš žaš sé kallaš faraldur). 
Žannig aš ef bólusettur einstaklingur veršur fyrir smiti og veršur ekki veikur er ómögulegt aš vita hvort bólusetningin hafi virkaš, vegna žess aš žaš er ekki vitaš nema hann hafi ekki veikst žó hann hafi veriš ó  bólusettur. 
Žaš er einnig vert aš nefna aš tilfelli sjśkdóma į undanförnum įrum hafa veriš fleiri ķ žeim sem bólusettir eru. 

Annaš įhyggjuefni um ónęmisašgeršir er aš forsendurnar sem eru gefnar fyrir žvķ aš öll börn séu eins, sama į hvaša aldri žau eru.
Fjögurra kķlóa, 2 mįn. gamalt barn fęr jafn stóran skammt og 20 kķlóa, 5 įra gamalt barn. 
Ungabörn meš óžroskaš ónęmiskerfi fęr fimm sinnum stęrri skammt, eša meira, heldur en eldri börn. 


Žaš sem meira er hefur fjöldi “eininga” ķ skömmtunum veriš frį helmingi til žrisvar sinnum meira en stendur į merkimiša flöskunnar, samkvęmt könnunum sem geršar hafa veriš af handahófi; gęšaeftirlit framleišslufyrirtękjanna viršist hafa töluvert hį skekkjumörk. 

Bóluefni meš tiltölulega hįrri dįnar- og fötlunartķšni hafa oft veriš uppgötvašar af NVIC (National Vaccine Information Center), en FDA (matvęla-og lyfjaeftirlit USA) neitar aš grķpa innķ til žess aš forša fleiri daušsföllum. 

Žeir hafa aldrei innkallaš bóluefni vegna aukaverkana

 Reyndar hefur eitt bóluefni veriš innkallaš fįum mįnušum eftir aš žaš var kynnt vegna žess aš žaš olli žarmastķflum ķ mörgum vištakendum. 

Žótt lygilegt sé vissu bęši FDA og CDC um žetta vandamįl įšur en bóluefniš fór į markaš en bįšar stofnanirnar samžykktu žaš einróma. 

Aš lokum eru ónęmisašgeršir framkvęmdar į žeirri forsendu aš allir vištakendur žeirra, įn tillits til kynžįttar, menningar, mataręšis, stęršar, stašsetningar ķ heiminum eša hvers sem er, munu bregšast eins viš žeim. 


Žetta hefur sennilega aldrei veriš afsannaš eins vel og fyrir nokkrum įrum ķ Noršur Įstralķu žar sem auknar ónęmisašgeršir leiddu til 50% hęrri tķšni ungbarnadauša ķ frumbyggjunum. 
Mašur hlżtur aš velta fyrir sér lķf žeirra sem lifšu af, žvķ ef helmingurinn dó žį hlżtur hinn helmingurinn aš hafa oršiš fyrir verulegum skaša.

Nęstum žvķ eins mikiš įhyggjuefni var könnun sem birt var ķ New England Journal of Medicine sem leiddi ķ ljós aš töluvert mikiš aš rśmenskum börnum voru aš fį męnusótt af völdum bólusetningarinnar gegn henni, sem var ekki eins algengt ķ žróašri löndum. 

Samhengi var fundiš meš sżklalyfjasprautum sem žau höfšu fengiš;

ef barn fékk eina sprautu af sżklalyfjum jókst įhęttan į aš fį męnusóttina įttfalt, tvęr til nķu sprautur juku įhęttuna 27sinnum og 10 eša fleiri um 182sinnum (Washington Post, 22, feb. 1995). 

Hvaša žęttir ašrir ķ ónęmiskenningunni eiga eftir aš lķta dagsins ljós sem ekki hefur veriš gert rįš fyrir? 
Meš óvęntum og ófyrirséšum afleišingum. 
Viš getum ekki gert okkur grein fyrir umfangi žessarar įhęttu fyrr en rannsóknarmenn byrja aš leita og skrį fyrir alvöru. 
Į mešan eru heilu žjóširnar óafvitandi žįtttakendur ķ leik, sem margir myndu kjósa aš taka ekki žįtt ķ, ef žeir vissu allar leikreglurnar fyrirfram.

Sannleikur # 4: 
„Margar forsendur sem byggšar eru į ónęmiskenningunni eru ósannašar eša hafa veriš afsannašar ķ verki.“

Gošsögn # 5:

„Barnasjśkdómar eru stórhęttulegir“.......eša hvaš?

Flestir barnasmitsjśkdómar hafa fįar aukaverkanir ķ nśtķma žjóšfélagi. 

Jafnvel ķhaldsamar tölur CDC yfir kķghósta įrin 1992-94 sżna aš 99,8% nį bata

Hundrušir tilfella kķghósta įttu sér staš ķ faraldri ķ Ohiofylki og Chicago haustiš 1993, žį sagši sérfręšingur ķ smitsjśkdómum frį Cincinnati Children“s Hospital Sjśkdómurinn er mjög vęgur, enginn hefur dįiš og enginn žurfti aš fara ķ gjörgęslu.“

Ķ flestum tilfellum eru barnasjśkdómar vęgir. 

Žeir veita einnig ónęmi fyrir lķfstķš, žar sem bólusetning veitir ašeins ónęmi til brįšabirgša. 
Žaš er stašreynd aš žetta brįšabirgša ónęmi getur valdiš hęttu fyrir barniš ķ framtķš žess. 
Til dęmis hefur nżja bóluefniš gegn hlaupabólu (ekki hér į landi, enn! Innsk. žżš.) ekki įhrif lengur en ķ 6-10 įr. 
Ef žaš virkar mun žaš fresta žvķ aš barn fįi hlaupabóluna žangaš til žaš fulloršnast,
 en žį er hęttan į aš deyja śr sjśkdómnum 20 sinnum meiri.

“Mislingaveislur” voru einu sinni mjög algengar ķ Bretlandi (hér lķka, žżš.); ef barn fékk mislinga komu foreldrar meš börn sķn ķ heimsókn til žess aš börnin žeirra smitušust og fengju žar af leišandi varanlegt ónęmi. 


Žaš kom ķ veg fyrir aš žau fengju mislinga sem fulloršnir einstaklingar žegar sjśkdómurinn er mikiš hęttulegri og nutu žess aš fį ónęmiskerfi sem var sterkara vegna nįttśrulegs sjśkdómsferlis. 

Helmingur mislingatilfella į seinni hluta nķunda įratugarins voru unglingar og fulloršnir, sem flestir höfšu fengiš mislingasprautuna sem börn og seinni mislingasprauta sem er til aš styrkja hina fyrri er ekki talin veita vernd nema ķ sex mįnuši. 

Žaš sem meira er hafa sumir heilbrigšisstarfsmenn įhyggjur af žvķ aš vķrusinn ķ hlaupabólusprautunni muni
 “lifna viš seinna ķ formi herpes zoster (ristill, brįšur veirusjśkdómur ķ skyntaugum) eša öšrum sjśkdómum ónęmiskerfisins.” 
Lęknir į barnadeild 
St. Luke's Medical Center ķ Clevelandfylki ķ Ohio, Dr. A. Lavin, hefur haršlega mótmęlt leyfisveitingu fyrir žessu nżja bóluefni.
Žangaš til viš vitum įhęttuna sem felst ķ žvķ aš sprauta stökkbreyttu DNA (herpes vķrus) inn ķ börn.” 

Sannleikurinn er aš *enginn* veit įhęttuna, en samt er bśiš aš veita leyfi fyrir bóluefninu og heilbrigšisyfirvöld męla meš bólusetningu um allt landiš. 

Flestir smitsjśkdómar eru ekki ašeins hęttulausir heldur geta žeir skipt sköpum varšandi uppbyggingu heilbrigšs ónęmiskerfis.


Fólk sem ekki hefur fengiš mislinga er hęttara viš aš fį suma hśšsjśkdóma, hrörnunarsjśkdóma ķ brjóski og beinum og sérstaka ęxli, 
į mešan žeir sem ekki hafa fengiš hettusótt hafa veriš tengdir viš meiri hęttu į aš fį krabbamein ķ eggjastokka. 
Mannlķfsfręšilęknar (anthroposophic) męltu meš stķfkrampa og męnusóttarbólusetningum en töldu hina barnasjśkdómana žroska og styrkja ónęmiskerfiš.

Sannleikur # 5:

„Skašsemi barnasjśkdóma er stórlega żkt til žess aš hręša foreldra til eftirlįtssemi viš vafasama en aršbęra starfsemi.“

Gošsögn # 6: 

„Męnusótt var greinilega gott dęmi um velgengni ónęmisašgerša“ ......eša hvaš?

 Sex fylki ķ Bandarķkjunum skrįšu aukningu į męnusóttartilfellum einu įri eftir aš Salk-bóluefniš var tekiš ķ notkun. 

Aukningin var į bilinu 50% ķ Vermontfylki og 642% ķ Massachusetts. 
Af tilfellunum ķ Massachusettsfylki įriš 1959, höfšu 77,5% fengiš męnusóttarsprautuna žrisvar sinnum. 
Idahofylki og Utah hęttu bólusetningum vegna aukinna daušsfalla og fjölgunar tilfella. 
Ķ réttarhöldum löggjafažings USA įriš 1962 bar 
Dr. Bernard Greenberg, yfirmašur lķftölfręšideildar Hįskóla ķ North Carolinafylki, vitni um aš ekki ašeins hafši tilfellum męnusóttar fjölgaš eftir aš skyldubundnar bólusetningar hófust (50% aukning į įrunum 1957-58, 80% aukning frį 1958-59), heldur höfšu heilbrigšisyfirvöld (Public Health Service)
 hagrętt tölum žannig aš žęr höfšu öfuga meiningu (ž.e. aš žęr sżndu fękkun tilfella).


Samkvęmt rannsóknum
 Dr. Viera Scheibner höfšu heilbrigšisyfirvöld fjarlęgt 90% męnusóttartilfella af skrįm vegna nżrrar skilgreiningar į sjśkdómnum eftir kynningu į bóluefninu, žar sem raunin var aš Salk-bóluefniš var aš valda męnusóttarlömun vķšs vegar um heiminn, en villti (upphaflegi) vķrusinn olli ekki neinum faraldri į sama tķma. 

Ķ USA eru til dęmis skrįš žśsundir tilfella heilahimnubólgu, bęši af völdum vķrusa og gerlalaus, į įri hverju,-----[b]žessi tilfelli voru reglulega sjśkdómsgreind og skrįš sem męnusótt fyrir notkun Salk-bóluefnisins, vegna žess aš einkennin eru mjög lķk. [/bi] 

Žau voru sķšan ašgreind og tekin śt af tölfręšiskżrslum um męnusótt eftir aš bóluefniš var tekiš ķ notkun. 
Fjöldi tilfella sem žurfti til žess aš vera kallaš faraldur voru hękkuš śr 20 ķ 35, og til žess aš geta talist lömun žurftu einkennin aš hafa stašiš yfir ķ 60 daga ķ staš 24 klst. įšur (
flest fórnarlömb męnusóttar lömušust ašeins ķ stuttan tķma)žaš er ekki aš undra žótt męnusóttar  tilfellum hafi fękkaš—aš minnsta kosti į pappķrum!

Įriš 1985 skrįši CDC aš 87% męnusóttartilfella ķ USA į įrunum 1974 til 1983 hafi veriš af völdum bóluefnisins og seinna sögšu žeir aš öll tilfellin utan nokkur „innflutt“ tilfelli höfšu veriš af völdum bóluefnisins—og flest „innfluttu“tilfellin voru ķ full bólusettum einstaklingum.

Jonas Salk, sį sem fann upp męnusóttarbóluefniš, vitnaši fyrir rétti ķ undirnefnd öldungarįšs USA aš nęstum öll męnusóttartilfelli sķšan 1961 vęru af völdum męnusóttarbóluefnis sem var til inntöku (ekki sprautaš ķ lķkamann). 
Į nįmskeiši sem var haldiš um męnusóttarbóluefniš sagši Dr. Samuel Katz aš žau 8 – 10 tilfelli įrlega ķ USA vęru af völdum sama bóluefnis[i(žess sem er til inntöku) og aš upphaflega męnusóttin hefši ekki birst ķ fjögur įr ķ hinum vestręna heimi. 

Jessica Scheer frį National Rehabilitation Hospital Research Center (Endurhęfingarrannsóknarstöš USA ) ķ Washington D.C., 
benti į aš flestir foreldrar vita ekki aš męnusóttarbólusetningin ķ USA kosti „smį mannfórnir į įri hverju.“ 
Ofan į žessi mótmęli koma fįar skrįningar į aukaverkunum af völdumbóluefna og reynsla NVIC (National Vaccine Information Center
af stašfestingu og leišréttingum į röngum sjśkdómsgreiningum, sem benda til žess aš raunverulegar tölur um žį sem lamast af völdum męnusóttarbóluefnis séu miklu hęrri en CDC skrįir. 

Af žessum orsökum er lifandi vķrusinn ekki lengur ķ vķštękri notkun. 

Męnusótt eins og hśn žekktist į fyrrihluta nķtjįndu aldar er

ekki til ķ dag. 
Fękkun męnusóttartilfella eftir hįmarkstķšni žeirra į įrunum 1945 til 1955 hafši byrjaš įšur en til bólusetninganna kom. 

Sannleikur # 6: 

„Męnusóttarbólusetningar ollu fjölgunum į męnusóttar tilfellum eftir įralanga fękkun žar į undan og var sś stašreynd haldiš leyndri af heilbrigšisyfirvöldum. 
Ķ Evrópu fękkaši męnusóttar tilfellum ķ löndum sem bólusettu og lķka žeim sem geršu žaš ekki.“


Gošsögn # 7: 
„Barniš mitt fékk engar aukaverkanir eftir bólusetningarnar, žvķ žarf ég ekki aš hafa neinar įhyggjur“.....eša hvaš?

Skrįšar langtķma aukaverkanir af völdum bólusetninga eru krónķskir ónęmis-og taugasjśkdómar eins og  einhverfa, ofvirkni, athyglisbrestur (ADD), lesblinda (torlęsi), ofnęmi, krabbamein og ašrir sjśkdómar sem voru varla til fyrir 30 įrum eša įšur en til fjöldabólusetninga kom.


BÓLUEFNI INNIHELDUR smella hér 

žekkta krabbameinsvalda t.d. thimerosol (kvikasilfursblanda), įl fosfat, phenoxyethanol (betur žekkt sem frostlögur) og formaldehżš (Įströlsk upplżsingamišstöš um eiturefni heldur žvķ fram aš žaš sé ekki til neitt öruggt lįgmarksmagn af formaldehżši sem megi sprauta inn ķ lifandi mannslķkama). 

Sum žessara efna eru eitur fyrir meltingarkerfiš eša lifrina, önnur fyrir öndunarkerfiš eša taugakerfiš, blóšrįsarkerfiš og hjartaš, og enn önnur fyrir blóšiš eša ęxlunarfęrin eša heilann, svo ašeins séu nefnd nokkur žekkt dęmi um įhęttuna. 


Efnafręšin telur mörg innihaldsefni bóluefnanna til hęttumestu eiturefna sem til eru og eru žau undir ströngu eftirliti. 

Jafnvel snefilmagn af sumum žessara efna eru žekkt fyrir aš valda alvarlegum skaša.

Aš auki innihalda mörg efni sem eru notuš til aš bśa bóluefniš til tvķlitna frumur śr mönnum sem koma śr vefjum fóstra sem hefur veriš eytt. 
Žaš er stašreynd sem hefši įbyggilega įhrif į val margra um notkun bólusetningar ef žaš vissi žetta.

Harris Coulter, Ph.D. sem er sagnfręšingur ķ lęknisfręšum, rannsóknarmašur og rithöfundur śtskżrši aš vķštękar rannsóknir hans leiddu ķ ljós
aš bólusetningar barna
“....yllu vęgri heilabólgu ķ ungabörnum ķ miklu meira męli en heilbrigšisyfirvöld vildu višurkenna, eša um 15 – 20% allra barna.

Hann bendir į aš fylgifiskar heilabólgu
einhverfa, lęrdómserfišleikar, vęgar og ekki svo vęgar heilaskemmdir, krampaköst, flogaveiki, svefn- og matarvenjuóregla, kynferšislegir kvillar, astmi, vöggudauši, sykursżki, offita og įrįsarhneigš, séu nįkvęmlega žaš sem hrjįir nśtķma žjóšfélög. 
Margir žessara kvilla žekktust varla įšur en hafa oršiš algengari eftir žvķ sem bólusetningarherferšin fęrist ķ aukana.

Harris Coulter bendir lķka į aš „......kķghósta afeitur (pertussis toxoid; notaš sem mótefnisvaki ķ bóluefni) er notaš til žess aš bśa til heilabólgu ķ tilraunadżrum.“ 
Žaš er ekki ašeins vitaš aš kķghóstabóluefniš valdi heilaskaša heldur er žaš vel žekkt mešal vķsindamanna sem rannsaka heilaskemmdir.

Žżsk rannsókn sżndi 
samhengi milli bólusetninga og tuttugu og tveggja taugafręšilegra kvilla, žar į mešal athyglisbrests (ADD) og flogaveiki. 
Vandamįliš er aš vķrushluti bóluefnanna getur varaš lengi og stökkbreyst ķ lķkamanum meš ófyrirsjįanlegum afleišingum. 

Milljónir barna eru žįtttakendur ķ gķfurlegri, óunninni tilraun; og engin heišarleg, skipulögš višleitni af hendi heilbrigšisyfirvalda til žess aš fylgjast meš neikvęšum aukaverkunum eša til žess aš athuga langtķma afleišingar. 
Fyrst langtķma kannanir į aukaverkunum bóluefna eru ekki geršar, almenningur er ekki upplżstur um įhęttuna tengda žeim og almennilegar prófanir į žeim ekki geršar er vķštęk notkun žeirra einungis lęknisfręšileg tilraun. 
Eins og samtök lękna og NVIC hafa bent į er žetta brot į fyrstu grein Nuremberglaganna
 „skrautfjöšur nśtķma  sišfręši raunvķsindanna.“ 

Bart Classen, M.D., PhD, stofnandi Classen Immunotherapies og verktaki ķ bóluefnatękni, 
gerši faraldursfręšikannanir um heim allan og uppgötvaši aš bóluefni veldur 79% af sykursżki (teg. I) ķ börnum undir 10 įra aldri.

Aukin įhętta er allt frį 9%, vegna barnaveikibóluefnis , til 50% vegna lifrarbólgu b. bóluefnis. 
Samkvęmt žvķ sem Classen segir styšja skżrslur frį CDC žaš sem hann fann.

Hinsvegar nį įlyktanir Classens langt śt fyrir sykursżki, eins og athugasemd hans ķ hefti British Medical Journal įriš 1999 bendir į:
„Śtbreišsla margra annarra ónęmisfręšilegra sjśkdóma, žar į mešal astmi, ofnęmi og ónęmistengt krabbamein hefur aukist hratt og mį einnig tengja śtbreišsluna viš bólusetningar.“
Tengslin viš sykursżki sem hann fann geta veriš ašeins toppurinn į ķsjakanum. 

Nżlegar rannsóknir ķ USA og Englandi gefa til kynna aš

bólusetningar valdi einhverfu.

 
Kvikasilfurseitrun og einhverfa hafa nęstum žvķ sömu einkenni og bóluefni sem sprautaš er ķ mann inniheldur 41 sinnum meira kvikasilfur en žaš sem vitaš er aš valdi skaša. 
Einhverfa ķ Californiufylki hefur aukist um 1000% į sķšastlišnum 20 įrum, meš įhrifa  mikilli fjölgun eftir tilkomu MMR bóluefnisins (mislingar, hettusótt, raušir hundar) rétt eftir 1980. 

Ķ Englandi varš gķfurleg aukning į einhverfu upp śr 1990 žegar MMR bóluefniš var tekiš ķ notkun žar. 

Sum ungbörn fį 100 sinnum meira magn kvikasilfurs ķ gegnum bólusetningar en EPA gefur leyfi fyrir.

Ķ janśar įriš 2000 tilkynnti Journal of Adverse Drug Reactions(tķmarit um skašlegar aukaverkanir lyfja) MMR bóluefniš hafi ekki veriš nęgilega prófaš og hefši ekki įtt aš gefa leyfi fyrir žvķ. 


Žaš sem styšur gruninn um tengsl 
MMR bóluefnisins viš einhverfu er sś stašreynd aš margir lęknar sem hafa notaš afeitrunarašferš fyrir kvikasilfur hafa séš gķfurleg batamerki į heilsu og hegšun sjśklinga sinna. 

Samkvęmt 
National Vaccine Information Center veršur eitt af hverjum 150 börnum einhverft į okkar tķmum. 
Fyrir 1940, įšur en til bólusetninga kom, var einhverfa mjög sjaldgęfur sjśkdómur sem fįir lęknar kynntust ķ sķnu starfi. 


Sannleikur # 7: 

„Langtķma aukaverkanir vegna bólusetninga hafa veriš virtar aš vettugi, žrįtt fyrir beint samhengi viš marga krónķska sjśkdóma. Lęknar geta ekki śtskżrt mikla śtbreišslu į mörgum žessara sjśkdóma.“

Gošsögn # 8:
„Bólusetningar eru einu forvarnirnar sem bjóšast gegn sjśkdómum“...eša hvaš?

Flestum foreldrum finnst žeir knśnir til žess aš gera eitthvaš til žess aš varna žvķ aš börn žeirra fįi sjśkdóma. 
Į mešan 100% trygging gegn sjśkdómum er ekki til žį eru til ašrir raunhęfir valkostir.

Sagnfręšilega séš hefur hómópatķa (smįskammtalękningar) veriš įrangursrķkari en hin „hefšbundna“ lęknisfręši ķ bęši mešferš viš og forvörnum gegn sjśkdómum. 

Ķ kólerufaraldri sem gekk yfir USA įriš 1849 skrįšust 48 – 60% daušsföll hjį opinberum stofnunum, į mešan hómópata sjśkrahśs skrįšu 3% daušsföll. 


Svipašar tölur sjįst viš mešferš kóleru ķ dag. 
Nżlegar faraldursfręširannsóknir sżna aš hómópatķulyf eru jafngóš eša betri en venjulegar bólusetningar til žess aš koma ķ veg fyrir sjśkdóma. 
Žaš eru til skżrslur um hópa fólks sem höfšu oršiš fyrir smiti, fengiš hómópatamešferš og allir fengiš bata, 100% įrangur.

Žaš eru til sett af hómópatalyfjum sem eru til varnar sjśkdómum. 
Žaš er hęgt aš taka žau žegar aukin hętta er į smiti (faraldrar, feršalög ofl.) og hafa žau gefiš mjög góšan įrangur. 
Žar sem hómópatalyf innihalda engin eiturefni hafa žau engar aukaverkanir ķ för meš sér. 
Žar aš auki 
hefur hómópatķa veriš įrangursrķk leiš til žess aš snśa viš żmsum fötlunum sem bóluefni valda, įsamt mörgum öšrum krónķskum sjśkdómum, įrangur sem hin hefšbundna lęknisfręši hefur ekki getaš sżnt.

Sannleikur # 8: 
Öruggar og įrangursrķkar ašferšir, sem hęgt er aš nota ķ staš bólusetninga, hafa veriš til ķ įratugi en er haldiš nišri af lęknakerfinu.“

 

 Gošsögn # 9: 

Bólusetningar eru bošašar meš lögum og žvķ er ekki hęgt aš komast hjį žeim“....eša hvaš?

Ķ Bandarķkjunum eru žrjįr undanžįgur til: 


1) Lęknisfręšileg undanžįga: 
Öll 50 fylkin leyfa undanžįgu vegna lęknisfręšilegra įstęšna. 
Nokkur fylki leyfa nįttśrulęknum og hnykklęknum aš veita lęknisfręšilegar undanžįgur eins og hefšbundnum lęknum. 
Hins vegar athuga fįir barnalęknar ašstęšur barna įšur en žeir bólusetja, žannig aš foreldrum er rįšlagt aš kynna sér žessi mįl sjįlf įšur en bólusett er. Undanžįgu frį bólusetningu vegna lęknisfręšilegra įstęšna gęti barn fengiš ef til eru nokkur dęmi śr fjölskyldusögu žess sem gęti bent til žess aš viškomandi barn sé ķ įhęttuhópi žeirra sem hljóta skaša af bólusetningum, eins og flogaveiki, alvarlegt ofnęmi og systkin sem hafa hlotiš skaša af bólusetningum.


2) Trśarfręšileg undanžįga: 
Nęstum öll fylkin leyfa trśarlega undanžįgu. 
Žaš gęti žżtt aš foreldrar žurfi aš vera skrįšir ašilar aš virtri kirkjulegri stofnun žar sem lög ķ hverju fylki Bandarķkjanna eru mismunandi.

3) Heimspekileg eša persónuleg undanžįga: 
Sķaukinn fjöldi fylkja eru aš leyfa ašra hvora žessara undanžįga, žar sem žaš er višurkennt misrétti og brot į frelsi einstaklinga aš leggja į slķk lög. 

Yfirleitt er börnum sem eru į undanžįgu ekki meinašur ašgangur aš almennum skólum eša hįskólum nema ef um faraldur er aš ręša ķ nįgrenni žeirra. 
Žaš er best aš hafa samband viš skólastjórnendur ef óskaš er upplżsinga um hvernig hver skóli tekur į žessum mįlum (USA). 

Sannleikur # 9: 
Löglegar undanžįgur viš bólusetningum er hęgt aš fį fyrir flesta (ekki alla) bandarķska rķkisborgara.“ 
(Į Ķslandi eru bólusetningar ekki bošašar meš lögum. žżš.) 


Gošsögn # 10: 
“Heilbrigšisyfirvöld setja heilsu ofar öllu”.....eša hvaš?

Saga ónęmisašgerša er undirlögš af skrįšum dęmum um blekkingar sem eiga aš sżna bólusetningar sem sigurvegara yfir sjśkdómum, žegar žęr hafa ķ raun mörgum sinnum seinkaš žvķ aš sjśkdómum fari fękkandi eša snśiš dęminu viš og aukiš žį. 


Heilbrigšisyfirvöld ķ Bretlandi višurkenndu aš įstand bólusetninga įkveddi sjśkdómsgreiningu 
ž.e.a.s ef sjśkdómar fundust ķ bólusettum sjśklingum voru žeir einfaldlega kallašir eitthvaš annaš, skżrslum spķtala breytt og dįnarvottorš fölsuš. 
Ķ dag eru lęknar enn tregir til aš greina sjśkdóma ķ bólusettum börnum, žannig aš “Gošsögnin” um góšan įrangur bólusetninga heldur įfram. 

Hagsmunaįrekstrar eru algengir ķ lyfjaišnašinum. 
Mešlimir ķ nefndum 
FDA og CDC eiga hlutabréf ķ lyfjafyrirtękjum sem bśa til bóluefni; einstaklingar ķ rįšgjafanefndum beggja stofnana hafa einkaleyfi į sumum bóluefnum sem fara ķ gegnum žessar nefndir.

CDC gefur śt undanžįgur vegna hagsmuna til allra mešlima ķ eitt įr ķ einu, žannig aš žeir geti allir tekiš žįtt ķ umręšum sem leiša til atkvęšagreišslu hvort sem žeir eiga fjįrhagslegra hagsmuna aš gęta ķ įkvöršuninni ešur ei.

Įhyggjur vegna skašsamlegra įhrifa og hagsmunaįrekstra leiddu til žess aš lęknafélag (
American Society of Physicians and Surgeons) samdi įlyktun til bandarķska žingsins žess efnis aš til kęmi frestun į lögbindingu bóluefna og aš lęknar krefšust upplżstra įkvaršana varšandi notkun bóluefna. 

Į įrlegum fundi ķ október 2000 hjį lęknafélaginu var ķ įlyktuninni (sem var samžykkt einróma) vitnaš ķ aukinn fjölda lögbundinna bólusetninga sem börn eru lįtin taka viš įn žess aš upplżst sé um įhęttuna į skašlegum aukaverkunum. 
Einnig var vitnaš ķ žį stašreynd aš öryggisprófanir į mörgum bóluefnum eru mjög takmarkašar og upplżsingar varšandi žęr liggja ekki į lausu fyrir einstaklinga og žvķ mį lķkja žessu viš tilraunastarfsemi į mannkyninu (
Nuremberglögin krefjast upplżstrar įkvaršanatöku); auk žess aš ferliš sem notaš er viš aš samžykkja og męla meš bóluefnum er litaš hagsmunaįrekstrum. 

Ķ Frakklandi hafa 15,000 einstaklingar kęrt rķkisstjórn sķna vegna

skašlegra aukaverkana lifrarbólgu b bóluefnisins. 

Fyrrum heilbrigšisstarfsmenn žar eru ķ fangelsi vegna žess aš žeir

hlżttu ekki lögum varšandi öryggi bóluefnisins og žar hefur veriš hętt

viš aš sprauta skólabörn meš žessu bóluefni. 

 

 Bandarķskir hermenn eru jafnvel ķ enn verri mįlum:

“.....fjögur bréf frį FDA/almennings heilbrigšisžjónustunni upplżsa greinilega aš miltisbrands-bóluefniš (anthrax) var samžykkt til notkunar įn žess aš framleišandinn gerši nokkrar prófanir į žvķ įšur.”

Žaš mį hins vegar ekki kenna einstökum lęknum um allt. 
Fįir hafa įstęšu sem lęknanemar til žess aš rengja žaš sem žeim er kennt (sem eru ekki žęr upplżsingar sem eru ķ žessari grein). Žaš er kaldhęšnislegt aš lęknastéttin krefst fylgis viš skošun sķna en hefur litla žolinmęši gagnvart žeim sem eru į annarri skošun.

Lęknar geta ekki varaš žig viš žvķ sem žeir žekkja ekki og žar sem lķtill tķmi gefst til lęrdóms eftir aš žeir byrja aš vinna er žeim ķ įkvešnum skilningi,  haldiš föngnum ķ kerfi sem letur žį frį žvķ aš afla sér sjįlfstęšra upplżsinga og aš mynda sér sķna eigin skošun. 
Žeir fįu sem dirfast aš draga ķ efa žaš sem er ķ gildi eru oft į tķšum śtskśfašir, og hvaš sem žvķ lķšur eru žeir bundnir žvķ aš fylgja lagalegum tilskipunum kerfisins.

Sannleikur # 10: 

“Margir heilbrigšisstarfsmenn sem taka įkvaršanir varšandi leyfisveitingar bóluefna eiga sjįlfir hagsmuna aš gęta vegna įkvaršana sinna.”

Samantekt

Ķ desember hefti Medical Post įriš 1994, segir kanadķski

höfundurinn og lęknirinn Guylaine Lanctot, „Heilbrigšisyfirvöld

ljśga stöšugt. 


Bólusetningar hafa valdiš stórslysum gagnvart ónęmiskerfinu. Žęr valda ķ reynd mörgum sjśkdómum og žaš er veriš aš breyta merkjamįli genanna meš ónęmisašgeršunum.......
eftir 10 įr veršur ljóst aš stęrsti glępurinn gegn mannkyninu voru bólusetningar.“ 


Eftir miklar rannsóknir į lęknisfręšilegum upplżsingum um

bólusetningar segir Dr. Viera Scheibner: 
„žaš eru engar sannanir fyrir žvķ aš bólusetningar komi ķ veg fyrir sjśkdóma. Žvert į móti eru til rķkar sannanir fyrir žvķ aš žęr valda alvarlegum aukaverkunum.“ 

John B. Classen M.D., M.B.A. hefur sagt, upplżsingar mķnar sanna aš kannanir sem hafa veriš notašar til žess aš sanna įgęti bólusetninga eru svo gallašar aš žaš er ómögulegt aš segja hvort žęr gagnist žjóšfélaginu eša nokkrum yfirleitt. 
Žessari fullyršingu er ašeins hęgt aš svara meš višeigandi rannsóknum sem hafa aldrei veriš geršar. 


Galli fyrri kannana er aš žaš var aldrei fylgst meš langtķmaįhrifum og žaš var aldrei litiš į krónķska eitrun af völdum bólusetninga. 
American Society of Microbiology (örverufręšifélagiš) hefur komiš rannsóknum mķnum į framfęri...og žannig stašfest žörfina į almennilegum könnunum.“


Sumum finnst žetta kannski róttęk staša en hśn er ekki aš tilefnislausu. 
Įframhaldandi afneitun sannana gegn bólusetningum višheldur ašeins 
“Gošsögnunum” og neikvęšum įhrifum žeirra į börnin okkar og žjóšfélagiš. 
Žaš vantar greinilega įleitnar og yfirgripsmiklar vķsindalegar kannanir, en samt halda bólusetningarherferširnar įfram velli įn nokkurra slķkra rannsókna.

Framleišendur bóluefna fį sinn hagnaš tryggšan en įbyrgšin gagnvart aukaverkunum er engin. 
Žetta er sérstaklega sorglegt žar sem til eru ašrir valkostir sem eru bęši öruggir og įrangursrķkir.

Stašreyndirnar hér aš ofan koma ekki frį nokkrum brjįlęšingum; heilu stofnanirnar eru farnar aš tala um žessi mįl. 
Gagnrżni į bóluefni eykst į mešal trśveršugra, mikils metinna vķsindamanna, rannsóknarmanna og sjįlfmenntašra foreldra um heim allan. 
Aftur į móti eru žaš heilbrigšisstarfsmenn og haršir bóluefnatalsmenn (sem margir eiga hagsmuna aš gęta ķ žessari deilu) sem tapa trśveršugleika sķnum vegna žess hversu įkaft žeir neita aš višurkenna sķvaxandi vķsbendingar um skašsemi bóluefnanna og aš taka į žeim alvarlegu mįlum. 

Į mešan heldur kapphlaupiš įfram. 
Samkvęmt skżrslum
 NVIC (upplżsingamišstöš bandarķska rķkisins um bóluefni) eru ķ framleišslu yfir 200 nż bóluefni viš öllu sem tjįir aš nefna, allt frį getnašarvörnum til kókaķnfķknar. 
Žegar er byrjaš aš prófa um 100 af žessum efnum į heilsugęslustöšvum. 
Vķsindamenn eru aš vinna aš ólķkum ašferšum viš aš koma bóluefni ķ fólk,
 žar mį nefna meš nefśša, moskķtóflugum (jį flugum) og įvöxtum plantna sem er bśiš aš genabreyta og rękta bóluefni ķ. 
Žaš er engin furša aš milljónum dollara sé eitt ķ framleišslu žessara efna žegar hvert einasta mannsbarn (og fulloršnir, ef śt ķ žaš er fariš) 
eru hugsanlegir vištakendur fjölda skammta og hvert einasta heilbrigšiskerfi og rķki hugsanlegir kaupendur. 
Žetta er margmilljarša dollara bóluefnaframleišsla. 

Žess mun verša krafist af okkur og börnum okkar aš žiggja enn fleiri tegundir bóluefna nema komi til mótmęla frį almenningi.

 Į mešan hagnašinn er aušvelt aš reikna fyrirfram er ekki eins aušvelt aš reikna skašann ķ mannslķfum. 

Hver sem įkvöršun žķn gagnvart bólusetningum er, kynntu žér mįlavöxtu. 

Žś hefur žann rétt og žį įbyrgš sem žvķ fylgir. 
Žetta er erfitt mįlefni en žaš er meira en nóg ķ veši til žess aš réttlęta žann tķma og žį orku sem fer ķ aš kynna sér žessi mįl.

Ekki nota eingöngu žessa grein til žess aš taka įkvöršun um hvort bólusetning skuli fara fram:

LEITAŠU UPPLŻSINGA!

 HEIMILDIR:


(1) National Technical Information Service, Springfield, VA 22161, 703-487-4650, 703-487-4600.

(2) Reported by KM Severyn,R.Ph.,Ph.D. in the Dayton Daily News, May 28, 1993. (Ohio Parents for Vaccine Safety, 251 Ridgeway Dr., Dayton, OH 45459)

(3) National Vaccine Information Center (NVIC), 512 Maple Ave. W. #206, Vienna, VA 22180, 703-938-0342; "Investigative Report on the Vaccine Adverse Event Reporting System." 

(4) Viera Scheibner, Ph.D., Vaccination: 100 Years of Orthodox Research Shows that Vaccines Represent a Medical Assault on the Immune System. 

(5) W.C. Torch, "Diptheria-pertussis-tetanus (DPT) immunization: A potential cause of the sudden infant death syndrome (SIDS)," (Amer. Adacemy of Neurology, 34th Annual Meeting, Apr 25 - May 1, 1982), Neurology 32(4), pt. 2. 

(6) Confounding in studies of adverse reactions to vaccines [see comments]. Fine PE, Chen RT, REVIEW

ARTICLE: 38 REFS. Comment in: Am J Epidemiol 1994 Jan 15;139(2):229-30. Division of Immunization, Centers for Disease Control, Atlanta, GA 30333. 

(7) Nature and Rates of Adverse Reactions Associated with DTP and DT Immunizations in Infants and Children" (Pediatrics, Nov. 1981, Vol. 68, No. 5) 

(8) The Fresno Bee, Community Relations, 1626 E. Street, Fresno, CA 93786, DPT Report, December 5, 1984. 

(9) Trollfors B, Rabo, E. 1981. Whooping cough in adults. British Medical Journal (September 12), 696-97. 

(10) National Vaccine Injury Compensation Program (NVICP), Health Resources and Services Administration,

Parklawn Building, Room 7-90, 5600 Fishers Lane, Rockville, MD 20857, 800-338-2382. 

(11) Measles vaccine failures: lack of sustained measles specific immunoglobulin G responses in revaccinated adolescents and young adults. Department of Pediatrics, Georgetown University Medical Center, Washington, DC 20007. Pediatric Infectious Disease Journal. 13(1):34-8, 1994 Jan. 

(12) Measles outbreak in 31 schools: risk factors for vaccine failure and evaluation of a selective revaccination strategy. Department of Preventive Medicine and Biostatistics, University of Toronto, Ont. Canadian Medical Association Journal. 150(7):1093-8, 1994 Apr 1. 

 (13) Haemophilus b disease after vaccination with Haemophilus b polysaccharide or conjugate vaccine. Institution Division of Bacterial Products, Center for Biologics Evaluation and Research, Food and Drug Administration, Bethesda, Md 20892. American Journal of Diseases of Children. 145(12):1379-82, 1991 Dec. 


(14) Sustained transmission of mumps in a highly vaccinated population: assessment of primary vaccine failure and waning vaccine-induced immunity. Division of Field Epidemiology, Centers for Disease Control and Prevention, Atlanta, Georgia. Journal of Infectious Diseases. 169(1):77-82, 1994 Jan. 1. 

(15) Secondary measles vaccine failure in healthcare workers exposed to infected patients. Department of Pediatrics, Children's Hospital of Philadelphia, PA 19104. Infection Control & Hospital Epidemiology. 14(2):81-6, 1993 Feb. 

(16) MMWR, 38 (8-9), 12/29/89). 

(17) MMWR (Morbidity and Mortality Weekly Report) "Measles." 989; 38:329-330. 

(18) Morbidity and Mortality Weekly Report (MMWR). 33(24), 6/22/84. 

(19) Failure to reach the goal of measles elimination. Apparent paradox of measles infections in immunized persons. Review article: 50 REFS. Dept. of Internal Medicine, Mayo Vaccine Research Group, Mayo Clinic and Foundation, Rochester, MN. Archives of Internal Medicine. 154(16):1815-20, 1994 Aug 22. 

(19a) Clinical Immunology and Immunopathology, May 1996; 79(2): 163-170. 

(20) Trevor Gunn, Mass Immunization, A Point in Question, p 15 (E.D. Hume, Pasteur Exposed-The False

Foundations of Modern Medicine, Bookreal, Australia, 1989.) 

(21) Physician William Howard Hay's address of June 25, 1937; printed in the Congressional Record. 

(22) Outbreak of paralytic poliomyelitis in Oman; evidence for widespread transmission among fully vaccinated children Lancet vol 338: Sept 21, 1991; 715-720. 

(23) Neil Miller, Vaccines: Are They Safe and Effective? p 33. 

(24) Chicago Dept. of Health. 

 (25) See Note 23 pp 18-40. 


(26) See Note 23 pp 45,46 [NVIC News, April 92, p12]. 

(27) S. Curtis, A Handbook of Homeopathic Alternatives to Immunization. 

(28) Darrell Huff, How to Lie With Statistics, p 84. 

(29) quoted from the internet, credited to Keith Block, M.D., a family physician from Evanston, Illinois, who has spent years collecting data in the medical literature on immunizations. 

(30) See Note 20, p 15. 

(31) See Note 20 p 21. 

(32) See Note 20, p 21 (British Medical Council Publication 272, May 1950) 

(33) See Note 20, p 21; also Note 23 p 47 (Buttram, MD, Hoffman, Mothering Magazine, Winter 1985 p 30;

Kalokerinos and Dettman, MDs, "The Dangers of Immunization," Biological Research Inst. [Australia], 1979, p 49). 

(34) Archie Kalolerinos, MD, Every Second Child, Keats Publishing, Inc. 1981

(35) Reported by KM Severyn,R.Ph,Ph.D. in the Dayton Daily News, June 3, 1995. 

(36) Vaccine Information and Awareness, "Measles and Antibody Titre Levels," from Vaccine Weekly, January 1996.

(37) NVIC Press Release, "Consumer Group Warns use of New Chicken Pox Vaccine in all Healthy Children May Cause More Serious Disease".

(38) See note 35 (quoted from The Lancet) 

 (39) Hearings before the Committee on Interstate and Foreign Commerce, House of Representatives, 87th Congress, Second Session on H.R. 10541, May 1962, p.94. 


(40) Ullman, Discovering Homeopathy, p 42 (Thomas L. Bradford, Logic Figures, p68, 113-146; Coulter, Divided Legacy, Vol 3, p268). 

(41) See Note 27. 

(42) See Note 27.

(43) Golden, Isaac, Vaccination? A Review of Risks and Alternatives.

---------------------
Žessi grein er žżdd af vefsķšu Dr. Mercola.
Henni er ekki ętlaš aš koma ķ stašinn fyrir samtal viš sérfręšing ķ heilsufręšum eša sem lęknisrįš. Greinar ķ fréttabréfi Dr. Mercola eru hugsašar til žess aš deila upplżsingum, žekkingu og reynslu sem hann og hans fólk hefur aflaš sér.
Dr. Mercola hvetur žig til žess aš taka žķnar eigin įkvaršanir varšandi heilsu žķna; įkvöršun byggša į žinni eigin rannsókn og ķ samrįši viš sérfręšing ķ heilsufręšum. 
---------------------------------------------------------
Birt meš leyfi žżšanda. af sķšunni SANNLEIKURINN MINN SANNLEIKURINN MINN 
Agnż

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Georg P Sveinbjörnsson

Kęrar žakkir fyrir aš žżša žessi mikilvęgu skrif, foreldrar verša aš fara aš hugsa sjįlfstętt og gleypa ekki allt hrįtt sem misvel informašir lęknar segja, fįkunnįtta margra barnalękna og foreldra um žessi alvarleguu mįl er óforsvaranleg.

Georg P Sveinbjörnsson, 15.9.2009 kl. 14:47

2 Smįmynd: brahim

Žś įtt hrós skiliš fyrir aš hafa nennu ķ aš žżša žetta allt saman sem og leita žér heimilda.

En ég verš aš višurkenna aš žetta var of löng grein fyrir mig til aš hafa žolinmęši ķ aš lesa

En žessi lęknir žinn sem og ašrir ęttu nś aš hafa ręnu į aš lesa žessa bęklinga, fyrst žeir eru į annaš borš gefnir śt.

Žeim veitti nś ekki af greinilega.

brahim, 15.9.2009 kl. 17:06

3 Smįmynd: brahim

Agnż: (ER KOMIN MEŠ AŠSTÖŠU FYRIR  HÖFUŠBEINA & SPJALDHRYGGSJÖFNUN)

Hvaš gerir žetta fyrir fólk ? spyr sį sem ekki veit.

brahim, 15.9.2009 kl. 17:11

4 Smįmynd: Agnż

Takk fyrir ..En ég į ekki heišurinn af žessari žżšingu heldur Arna www.arna.is en ég birti žetta meš hennar leyfi..

En žaš er mikiš af efni sem ég žżtt um bólusetningar, innihaldsefni og afleišingar hér

http://www.alvaran.com

unidir Heilsufréttir

Brahim hér getur žś allavega lesiš mķnar įlyktanir um Höfušbeina og spjalhryggsjöfnun

HÖFUŠBEINA OG SPJALDHRYGGS /JÖFNUN, mķnar persónulegu athugas. og įlyktanir.

http://alvaran.com/forum/index.php?showtopic=3550

FĘŠINGARĮVERKAR. Getur Höfušbeina- og spjaldhryggsmešferš komiš aš gagni?

http://agny.blog.is/blog/agny/entry/370639/

Svo er jś bara aš gśggla um Höfušbeina og spjalhryggsjöfnun eša Cranio sacral balancing therapy

En hér er slóšin inn į skólann ķ London www.ccst.co.uk

Agnż, 17.9.2009 kl. 14:35

5 Smįmynd: Marta Gunnarsdóttir

Į mešan ég las žessa grein, komu mér margir einstaklingar ķ hug sem gętu hafa skašast af bóluefnum. Sérstaklega var mér hugsaš til fulloršinnar konu, lęknisdóttur, sem hefur veriš sjśklingur ķ mörg įr og segir sjįlf aš pabbi sinn hafi passaš sig OF VEL og gefiš sér öll žau lyf og fyrirbyggjandi sprautur sem hann hefši getaš til aš koma ķ veg fyrir aš hśn yrši veik. Hśn hefur haft gjörsamlega óvirkt ónęmiskerfi og fęr allar umgangspestir sem hęgt er aš hugsa sér.

Takk fyrir fróšleikinn.

Marta Gunnarsdóttir, 17.9.2009 kl. 22:02

6 Smįmynd: josira

Agnż, žessi grein žķn hafši fariš fram hjį mér žar til nś...

Og ég las hana til enda...Žetta er ķ raun óhugnanleg lesning ef satt reynist...og vekur mann all harkalega til umhugsunar meš allar bólusetningar almennt og innihald žeirra...Hafšu žökk fyrir öllum žķnum skrifum...

josira, 30.11.2009 kl. 18:16

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Nota bene

Translate your website into 52 languages

We The People Will Not Be Chipped!

NO VERICHIP INSIDE ME! I WILL NOT BE MARKED AS I WERE A BEAST!

We The People Will Not Be Chipped!
http://www.wethepeoplewillnotbechipped.com/main/news.php
We The People Will Not Be Chipped!

Höfundur

Agný
Agný

Betra er að vita "lítið" en um "mikið", frekar en að vita mikið um lítið... 

agnyrose@gmail.com

CHEMTRAILS OR?/EFNARÁKIR EÐA?

http://www.flickr.com/photos/32781077@N02/show/

Chemtrail-Related Illnesses  SJÚKDÓMSEINKENNI TENGD EFNARÁKUM

http://globalskywatch.com 

"Better to know little about a lot..than lot about one thing"

"Betra að vita lítið en um mikið...heldur en mikið um lítið.. "

Bloggvinir

Nżjustu myndir

  • Inga-2
  • Inga-2
  • ...19_131709-1
  • 0000386357 100.png
  • ...5_n_1321165

Nżjustu myndböndin

Bólusetningarþvingun

JFK  /  BUSH

Capitalist_Conspriracy

911  A  CLOSER  LOOK

THE HIDDEN HISTORY OF 9-11-2001: Prof. Paul Zarembka

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband